Kas yra Šin budizmas?

Zen šaka, kilusi XIII a. Japonijoje, dabar yra labai populiari Amerikoje ir Europoje D.T.Suzuki ir kitų raštų dėka. Tuo pat metu atsiradusi Šin šaka niekad nebuvo plačiai išgarsinta. Bet būtent jos Nembutsu kelias atveria Budizmą paprastiems žmonėms kasdienio gyvenimo rėmuose. Jis remiasi mokymais Šinrano, gyv. 1173-1262. m. Kamakura laikotarpiu. Tuomet vyko intersyvūs politiniai ir religiniai pokyčiai Kyoto mieste, senojoje Japonijos sostinėje. Imperatorius tebuvo simbolis, o visą valdžią turėjo kilmingos šeimos ir Mt.Hiei budistų hierarchija, Tendai*) šventyklų ir vienuolynų kompleksas truputį į šiaurę nuo Kyoto. Moterų ir policijos nepriėmė ant šio valdžios kalno, - tokia tvarka sąlygojo, kad tarp vienuolių rado prieglobstį vagys ir kiti nusikaltėliai, sudarę to meto stipriausią armiją.

Bet tarp Hiei vienuolių buvo ir daug rimtų, siekiančių 'prašviesėjimo' ir vienas tarp jų - Šinranas, būdamas 9-ių priėmęs įžadus. Dvidešimt metų jis pašventė rimtoms studijoms vykdydamas sunkiausias apeigas, bet 29-ių pajuto, kad patyrė nesėkmę ir su neviltim paliko Hiei, žinodamas, kad nėra pajėgus eiti vienišų "išminčių: keliu. Buvęs Hiei vienuolis ir nuostabus mokytojas Honen'as, būdamas arti 70-ies, pradėjo "tik Nembutsu" judėjimą, prie kurio prisijungė ir Šinramas. Su Honen'u jis praleido 6-is metus.

"Tik Nembutsu" šaka siekė išsilaisvinimo (prašviesėjimo) per "kitą jėgą", pasiekiamą deklamuojant Namu Amida Butsu, pagerbiant Amida, kuris davė įžadus išgelbėti visas būtybes visais laikais, kur jos bebūtų (t.y. visur). Ši praktika buvo prieinama visiems, net ir neišsilavinusiems asmenims (skirtingai nuo scholastinio Hiei ir Nara, kito budizmo centro, praktikų).

Pagaliau Hiei ir Nara lyderiai susivienijo, kad įtikintų Imperatorių, kad šis uždraustų populiarėjantį "tik Nembutsu" judėjimą. Du Honen'o pasekėjai buvo nuteisti myriop, o kiti, tarp jų ir Honen'as bei 35-ių Šinranas išsiųsti į skirtingas tolimas provincijas. Šinranas buvo ištremtas į Echigo, kuris dabar yra Naoetsu, jam buvo atimtas titulas, suteiktas paprasto nusikaltėlio statusas ir uždrausta užsiiminėti Nembutsu. Paskutinį draudimą jis ignoravo.

Šinranas buvo vienas pirmųjų budizmo šventikų, kurs vedė ir gyveno įprastą gyvenimą vadindamas save "nei šventiku nei pasauliečiu". Jis užaugino didelę šeimą ir dalijosi su aplinkiniais šiurkščia buitimi. Su žmona Eshinni jis persikėlė į tokį pat nuošalią Mito-Kanto provinciją. Ten skelbė "tik Nembutsu" mokymą ir pradėjo savo pagrindinį veikalą "Kyo-Gyo-Shin-Sho" (Mokymas- Gyvenimas- Teisinga mintis- Pažinimas). Sulaukęs 60-ies paliko žmoną ir vaikus ir grįžo į Kyoto, kur praleido likusius 30 m. rašydamas ir studijuodamas. jis tikėjo, kad taip įtvirtins Honen'o mokymą budizmo Mahayana šakoje. Jis gyveno visiškoje nežinioje, neturėdamas savo šventyklos ir atsekdamas "tik Nembutsu" kelią dvasinėje plotmėje iki pat Sakyamuni Budos, - projektas, kurį niekino daugelis to meto Nembutsu mokytojų. Jis nuolat taisė "Kyo", parašė daug eilėraščių, himnų ir kitų dalykų.

Gyvendamas jis skelbėsi tesąs tik Honen'o pasekėjas ir net neįtarė, kad pats pradėjo naują budizmo šaką ir pažengė už Honen'ą, kurs yra japoniškojo budizmo Jodo šakos pradininkas, daug toliau.

Šin budizmas praeitame šimtmetyje per Havajus pasiekė ir Ameriką. Jo klasikų, pvz., Tannisho, vertimai į daugelį kalbų padidino dėmesį šiai budizmo atmainai.


*) Tendai - mahajanos budizmo mokykla Japonijoje, viena populiariausių. Ji išsivystė iš kinų Tiantai arba Lotuso sutros atšakų. Turi tendencijų į universalų budizmą. Ją į Japoniją 8 a. viduryje atnešė vienuolis Gandžinas, tačiau ji tuomkart neišpopuliarėjo, o Gandžinas įkūrė savąją Ritsu mokyklą. 805 m. iš Kinijos grįžo vienuolis Saičo su naujais Tiantai tekstais, ant Hiei kalno pastatė šventyklą, vėliau tapusią Tedai centru. Suklestėjo Riogeno (912-985) veiklos metais.
Remiasi mahajanos „tuštumos“ mokymu, apjungiančiu madhjamiką su mokymu apie tathagatagarbhe (nevaržomą galimybę bet kuriai gyvai būtybei tapti buda arbe budos buvimą kiekvienoje gyvoje būtybėje). Dvi pagrindinės idėjos: „viename minties akte – trys tūkstančiai pasaulių“ doktrina ir „vieningo proto“ koncepcija.. Derina įvairių mokyklų (dzen, šingono ir kegono) teorijas ir praktikas. Tendai ypatybė – jos dalinis derinimas su tantristinėmis praktikomis.

Pasaulio širdis
Buddha ir budizmas
Vidurio Kelio budizmas
Budizmas ir nemirtingumas
8 proto lavinimo stulpeliai
Trys budistinės ontologijos
Kaip suprantu indų filosofiją?
Chan budizmas: reinkarnacija
Laužai Himalajų papėdėje
Budizmas Kinijoje
Baltasis Takas
Kagju budizmas
Bono religija
Mitologijos puslapis