Kas laimėjo mozaikų mūšį? Vartiklis

JavaScript kalbai sukako 25-i!!!

„Netscape“ ir „Sun“ apie „JavaScript“ paskelbė 1995 m. gruodžio 4 d. Vis tik didžiausia “JavaScript” problema – jos pavadinimas. Per prabėgusius metus ji žymiai labiau subrendo nei kad liktų tik skriptų kalba, o be to, ką ji turi bendra su „Java”? O viskas dėl to, kad pranešime ji paminėta kaip „Java” „papildymas“... Ir ji, kaip ir „Java“, buvo „Sun“ nuosavybe, Java debuginimas kuri 2010 m. perėjo „Oracle“, kai tasai įsigijo „Sun“. O savo žygį į pasaulį „JavaScript“ pradėjo su „Netscape Navigator“ 2.0 beta versija (apie tuos laikus ir kaip Lietuvoje buvo sukurtas pirmas „Java“ įskiepis (apletas) skaitykite >>>>>). Dabar ji viena populiariausių programavimo kalbų, esanti ir raumeningo Node.js pagrindu.

Be to pradiniame pranešime nebuvo paminėti jos kūrėjai. Jos autorystė priklauso Brendan Eich’ui, kurį 1995 m. balandį įdarbino „Netscape“. Jis ketino dėl „Netscape Navigator“ realizuoti „Scheme“, kuri buvo išvestinė iš „Lisp“, tačiau jo vadovai buvo kitos nuomonės ir darė spaudimą dėl į „Java“ panašios sintaksės. Tad B. Eičas sukūrė tai, ką pavadino „Mocha“, įtraukdamas nemažai „Scheme“ funkcionalumo, „Smalltalk“ dialekto „Self“ objektiškumą ir „Java“ sintaksę. Pirmoji versija buvo užbaigta tiesiog per 10 d., o 1995 m. rugsėjį pervadinta į „LiveScript“, o gruodį tapo „JavaScript“, kad sustiprintų „Java“ reputaciją – dėl ko vėliau teko gailėtis.

Tačiau iš tiesų „JavaScript“ turi ir kitą pavadinimą - ECMAScript, kuris naudojamas naujoms versijoms (pvz., ECMAScript 2020), tačiau ją vis tiek nurodo kaip „JavaScript“ arba JS.

Kitas sąmyšis kyla dar ir todėl, kad ji paveikė daugybę kitų kalbų, kurios tiek panašios, kad sudaro JavaScript kategoriją. Viena jos išvestinių šiuo metu yra „TypeScript“, sukurta ir palaikoma „Microsoft“, prie kurios prisidėjo Anders Hejlsber’as, pagrindinis C# architektas, „Turbo Pascal“ ir „Delphi“ sukūrėjas. Jos ypatybė ta, kad ji turi tipų informaciją, ir ji yra kompiliuojama į „JavaScript“. Taip daro ir kitos kalbos, kaip „Scratch“ bei daugelis skirtų pradedantiesiems, o ypač vaikams.

Apie jį buvo daug šnekėta prieš kelis metus - Voratinklio antikos laikotarpiu (sic, 1994!). Voratinklį regzti pradėjo Tim Berners-Lee iš CERN (dabar tai Elementarių dalelių fizikos Europos laboratorija), 1989-ais aprašęs HTTP ir HTML. 1990-ais jis, taipogi, sukūrė pirmosios WWW naršyklės prototipą NeXT platformai. 1991-ais Nicola Pellow sukūrė pirmąją naršyklę skirtą kelioms platformoms, o Berners-Lee ir Bernd Pollerman - pirmąją serverinę programą (telefonų DB). Susidomėjimas Voratinklio idėja augo ir 1992-ais jau buvo 4-ios naršyklės: X-Windows terpei "Erwise", "Midas" ir "Viola", bei "Windows" terpei -"Cello".

O kitamet Marc Andreessen (iš NCSA) "X-Windows" terpei sukūrė "Mosaic", kuri tapo savotišku standartu šio tipo programoms. Vėliau jis tapo vienu iš "Netscape Communications" įkūrėju. Tai buvo "Mozaikos mūšio" pradžia - visi kūrybingi programuotojai norėjo pranokti "Mosaic". Per kelis mėnesius įsikūrė tuzinas naujų firmų. 1995-ųjų pabaigoje buvo posūkio momentas - tarp naršyklių "Mosaic" praktiškai jau nebebuvo (nuo 90% rinkos jos dalis nukrito iki 5%). Tad pirmąja "Mozaikų mūšio" auka buvo pati "Mosaic", kurią de fakto pakeitė "Netscape Navigator", kurio sėkmę lėmė nuolatinės naujovės ir patobulinimai: šriftai, lygiavimas, spalvos, dinaminis puslapio atnaujinimas, sritys (frames), "sausainiai" (cookies), įskiepai (plugins), programiniai intarpai (JavaScript), "Java" įskiepiai (apletai), sluoksniai (layers) ir t.t. Tad atrodė, kad mūšio nugalėtojas yra aiškus.

Tačiau netruko susitelkti juodi debesys ir virš "Netscape" laivo. Nulėmė "Windows" terpės įsigalėjimas. "Netscape" daugiaplatformė nuostata tapo neekonomiška (sąnaudos kiekvienai platformai beveik tokios pačios, o pajamos priklauso nuo platformos apimties). "Windows" rinka maždaug 20 kartų viršija "Mac" ir "Unix" - tad yra ir 20 kartų pelningesnė. "Internet Explorer" laimėjo todėl, kad visas pastangas sutelkė vienai platformai. Antra, nulėmė ir "Microsoft" marketingo politika ne tik pateikiant IE nemokamai, bet ir įtraukiant ją į OS sudėtį.Tik išėmusi iš paketo ir pateikusi pradinius "Communicator 5" tekstus "Netscape" vėl sudomino pasaulio programuotojus.

Tad beveik pasikartojo "Mosaic" tragedija. Skirtumas - "Navigator" laimėjo naujovėmis, o "Explorer" - dominavimas OS rinkoje bei begalinės marketingo galimybės (nors buvo ir kai kurių naujovių - bėgančios eilutės, fono muzika, lentelių spalvos ir t.t.).

Tai kas toliau? Mūšiai vyksta visose Windows terpės srityse: sąsajų (Windows API prieš Swing Set), kalbų (VB prieš "Java"), technologijų (dinaminis HTML prieš "gryną" HTML su "Java" standartais), saugumo (SSL prieš "Java" priemones), komponentų ("ActiveX" prieš CORBA) ir t.t. Mūšiai perėjo į "įsiūtas" programas: PDA, TV, skaitmeninius įtaisus, telefonus ir net skaitmeninius papuošalus ("Sun" sukūrė "Java" žiedą). Kova šioje srityje dar aršesnė, nes nėra dominuojančios platformos.

Tad nugalėtojo dar nėra. O mums belieka pasiguosti, kad gyvenam permainų laikais!

Pastaba: kadangi nuo 2000-ųjų jau daug laiko nubėgo, ateityje bus pateikta tolimesnių naršyklių karų vyksmų apžvalga.