Pradedančiojo kompiuteristo pasakojimas

Kaip aš pirkau kompiuterį?

Patarimai: Kaip nusipirkti kompiuterį

Aš esu savamokslis kompiuteristas. Ne, tai nereiškia, kad žinau viską, ką darau kompiuteriu. Man dar labai toli iki tai! Tai tereiškia, kad mane apžavėjo mintis panaudoti šio technologijos amžiaus galią, smegenis ir pasaulinius ryšius. Bet kai aš kartą pasakiau, ką veiksiu su tuo neįsivaizduojamų galimybių aparatu, mano aštuonerių metų sūnus stuktelėjo į pašonę: "Aš tai jau moku!"

 

Čia aš susigrizbau, kad praverstų, kad senesnio raugo mokytojai neaiškintų valandų valandomis kaip veikia elektros lemputė, o imtų ir pakeistų ją. Bet tądien man nebuvo kada prieiti prie lemputės!

Kompiuteriams tobulėjant (tikriausiai dar sparčiau nei manome) mūsų vaikų vaikams pakaks paspausti tik vieną mygtuką. Jiems nereiks jų perprasti ar net norėti juos perprasti. Bet kas tada taisys tas mašinas? Robotai? ("Ponas Deita, atlikite penktojo lygio patikrinimą!", Star Wars). O gal atsiskirs atskira kasta (kaip kokia H.Hessės Kastilija "Stiklo karoliukų žaidime"), kurios nariai sugebės panirti į lustų, procesorių ir ... Basic gelmes? Ar tai ir bus tikroji valdžia? Ar girdite velnio juoką švilpiant vėją?

Bet tądien aš švilpavau po nosim traukdamas pirkti pirmojo savo kompiuterio. Pakeliui prisiminiau tą dieną, kai pirmąkart išgirdau apie kompiuterį. Jaunystėje ryte rijau mokslinės fantastikos knygas, kuriose pernelyg dažnai technologija buvo žmonijos išsigelbėjimo prielaida. Ir kai man paaiškino, kas yra kompiuteris, aš sau tariau: "Tik įsivaizduok, berneli, jokių popierių, visi suraizgyti į vieną Voratinklį, kalbos LAISVĖ! Darbas namuose…" Tačiau į pasąmonę kažkodėl skverbėsi žodžiai, kuriuos galėjo ištarti mano senelis: "Jokių knygų, daugiau klaidinimų, visi kalba vienu metu ir NEDARBAS`…" Ir dabar aš suprantu, kad jo skeptiškas požiūris nebuvo visiškai nepagrįstas… Bent jau popierių vis dar neatsikratome, ar ne?

Keliavau ne vienas, o su savo brangiąja žmonele. Iš tikro visada "pirkdavo" ji, bet tik pačiose savo slapčiausiose ir tamsiausiose sąmonės kertelėse tądien 'pirkėjas buvau Aš'. Aš pirštu parodžiau vieną saloną netoli Gedimino prospekto:
- Sustok ČIA! - šūktelėjau.
- Ir ko?
- Aš noriu į kai ką pažiūrėti?
- Ir jį ką, meldžiu Dievo, pasakyk? - ji paklausė ironiškai šypsodamasi. Kartais ji pasidaro be galo teatrališka, o kartais pasišiaušia kaip pantera.
- Eeee, gal autoatsakovą, - muisčiausi sėdynėje.
- Jau turime - nukirto jinai.. - Na tiek to… Tik atmink, ČIA nieko nepirksime!

Aš buvau išganytas… Metęs akį į telefonų skyrių nuvairavau prie kompiuterių. Šeimoje aš jau ne kartą pašiepiamas. Buvau prisipirkęs CD, kol dar neturėjome CD grotuvo. Tad ir dabar pradėjau skaityti programų dėžučių antraštes. Aš nežinojau, kam skirtos tos programos, bet jaučiau, kad jų man prireiks kurią nors dieną. Priėjus jaunai blondinei, aš iškart išpyškinau klausimą:

- Kokį turite geriausią kompiuterį už mažiausią kainą?

Aš tikėjausi, kad ji parodys kokį nors modelį ir tada pereisime prie jo aptarimo. Bet ji blykstelėjo žydromis kaip dangus akimis ir saldžiai pragydo:

- Tai priklauso nuo to, ką jūs su juo ruošiatės daryti!?….

Še tau, berneli, ir devintinės! Ką aš noriu daryti su kompiuteriu!? Dievai žino - aš tik NORĖJAU kompiuterio. Kokio nors…

- Chmm, ką turite omenyje, - diplomatiškai nerangiai bandau "vyniotis".

- Naaaa, - ilgakojė blondinė kapoja mane savo šypsena lyg botagu, - verslui, rašinėjimui, žaidimui, vaikams…

- Eeee, - bandau atsigauti, - nu, rašinėjimui, nu, žinote, raštams, nu, namuose…

 

Blaškiausi tarsi voverė rate. Kam, kam? Aš apie tai dar niekad anksčiau nepagalvojau. Ar man kilo nors mažiausia mintis prieš perkant - kaip ilgai aš jį naudosiu? Arba - kada ir kaip man reikės jį atnaujinti? Ar po pusės metų man užteks jo atminties ar greičio? Su kokiomis programomis aš dirbsiu dabar, ir kokios gali atsirasti po metų?

Nebuvo laiko svarstyti - pro langą pamačiau, kad iš mašinos išlipo žmona. Kirtau tarsi kardu:
- Noriu pigiausio iš geresniųjų! Aha, - jai viskas pasidarė aišku. Už 800 dolerių ji gali man parduoti tą puikų bevardį vietinių 'auksarankių" sulipdytą "dulkiasiurblį", kaip jį švelniai pavadino berods Džiugas iš "Naujosios komunikacijos". Ir dar - jis pilnas visokių programų, kokių man gali prireikti.

- Tiks, - nesileidau į detales. Ir tuo metu prisiartinusiai žmonelei (ar nesakiau, kokia nuostabiai patraukli ji būna) tarstelėjau. - Noriu pirkti šitą…

Kol su ja aiškinausi finansinius reikalus dėl To Daikto (kaip švelniai jį vadino mano brangiausioji), blondinė paslaptingai pradingo anapus pertvaros. Dabar neaiškinsiu visų smulkmenų, nutikusių tą valandą, bet galų gale Tą Daiktą mes parsivežėme į namus.
 

Kitą kartą`papasakosiu,
kaip Tą Daiktą bandėme priversti dirbti.

 

Lenktynės! AMD 1 GHZ procesorių sukurs dar iki 2000-ųjų (ir, gal būt, anksčiau už Intel!). "Saulytės" (Sun) UltraSparc III bėga iš paskos - 2002-ais žada 1,5 GHZ procesorių.

NSO puslapis
C: Ką reiškia 'static'
Ar saugu Voratinklyje?
Himalajų legendos
TORO: tegu upės teka plaštakių lapais
Vartiklis