Kas nužudė Goferį?  (publikuota 1999 m. vasarą)  

Kaip internetas mus išskiria, o ne jungia  (2025.10.20)

Anot WWW sukūrėjo Tim Berners-Lee Internetas turėjo palengvinti bendravimą, suteikti visiems prieigą prie žinių ir sustiprinti demokratiją bei ryšius tarp žmonių. Vietoj to, atrodo, kad jis mus skirsto į vis mažesnes ir priešiškas grupeles. Kodėl?

Mes dažnai keiksnojame internetines web-kameras, skaitmenines erdves su panašių įsitikinimų asmenimis bei „filtrų burbulus^*) “, t.y. algoritmus, bandančius mums „pakišti“ turinį, kurį, tariamai, mes linkę priimti.

Tačiau būtent dėl tų koncepcijų abejones pasėjo nemažai tyrimų. Jie rodo, kad žmonės dažnai susiduria su turiniu, dėl kurio nesutinka, net jei jo aktyviai ieško.

Kai asmuo socialiniuose tinkluose paskelbia nemalonų įrašą – nesvarbu, ar tai būtų „pykčio kurstymas“, ar kažkas kita, kas jus įžeidžia – tai didina platformos pajamas. Tačiau visuomenės mastu tai sukelia antisocialius padarinius. Viena blogiausių šių pasekmių yra „afektinė poliarizacija“, kai mums patinka žmonės, kurie mąsto panašiai kaip mes, ir nemėgstame arba jaučiame neapykantą žmonėms, kurie laikosi kitokių pažiūrų. Tyrimai ir pasaulinės apklausos rodo, kad ši poliarizacijos forma visame pasaulyje plečiasi. Socialinių tinklų ekonomikos principo pakeitimas, greičiausiai, sumažintų poliarizaciją Internete – tačiau tai neįmanoma be vyriausybių ir kiekvieno iš mūsų įsikišimo.

Internete mums įtaką gali daryti žmonių, su kuriais sutinkame arba nesutinkame, nuomonės – net ir tomis temomis, kurių atžvilgiu anksčiau buvome neutralūs. Pvz., jei influenceris, kuriuo žavitės, išsako nuomonę apie kažką, apie ką daug negalvojote, - didesnė tikimybė, kad perimsite jo požiūrį į tai. Kai tai vyksta plačiu mastu, mus palaipsniui suskaldo į ideologines gentis, kurios nesutaria daugeliu klausimų: ir šis reiškinys vadinamas „partiniu rūšiavimu“.

Tyrimai rodo, kad mūsų bendravimas socialiniuose tinkluose gali paskatinti mus susiformuoti naujus požiūrius į vieną ar kitą temą. Jie taip pat rodo, kaip bet kokios paieškos norint gauti geresnį temos supratimą, gali tik sustiprinti tuos besiformuojančius požiūrius, nes rezultatuose greičiausiai bus tokie pat išsireiškimai kaip ir originaliame įraše, kuris mums pradžioje pateikė tą požiūrį.

Pvz., jei matote įrašą, klaidingai teigiantį, kad paracetamolis nėštumo metu jūsų kūdikiui sukels autizmą [kas šiuo metu „ant bangos“], ir ieškote daugiau įrašų naudodami raktinius žodžius „paracetamolis nėštumas autizmas“, - tikriausiai rasite daugiau panašių rezultatų.

Padidėjusi emocinė būsena susijusi su didesniu polinkiu tikėti melagingu ar „feikiniu“ turiniu.

Bet kaip mes maitiname poliarizuojantį turinį? Štai čia ir suveikia Interneto ekonomika! Prieštaringai vertinami ir emociškai įkrauti įrašai labiau linkę sulaukti didesnio įsitraukimo (pvz., patiktukų, „pašarinimų“ ir komentarų), ypač iš žmonių, kurie sutinka arba nesutinka, o taip pat ir iš provokatorių. Tuomet platformos tokius įrašus rodys didesniam žmonių skaičiui, - ir įsitraukimo ciklas tęsis.

Socialinės žiniasklaidos įmonės pasinaudoja mūsų polinkiu į prieštaringą turinį, kad paskatintų įsitraukimą, nes tai joms atneša daugiau reklamos pajamų. Remiantis 2021 m. „Washington Post“ ataskaita, „Facebook“ reitingavimo algoritmas kadaise emocijų reakcijas (įskaitant pyktį) laikė 5-is kartus vertingesnėmis nei „patinka“.

Modeliavimu pagrįsti tyrimai taip pat atskleidė, kaip pyktis ir nesutarimai skatina įsitraukimą Internete. Vienoje simuliacijoje buvo naudojami botai, siekiant parodyti, kad bet kuri platforma, matuojanti savo sėkmę ir pajamas pagal įsitraukimą (šiuo metu tai daro visos), būtų sėkmingiausia, jei skatintų prieštaringai vertinamus įrašus.

Vis tik, nepaisant to, dabartinė socialinės žiniasklaidos padėtis nebūtinai nulemia jos ateitį. Žmonės dabar socialiniuose tinkluose praleidžia jau mažiau laiko nei anksčiau. Remiantis neseniai paskelbta „Financial Times“ ataskaita, socialiniuose tinkluose praleidžiamas laikas pasiekė piką 2022 m. ir nuo to laiko mažėja. Iki 2024 m. pabaigos 16 m. ir vyresni vartotojai socialinėse platformose praleido 10% mažiau laiko nei 2022 m. Daugybė vartotojų taip pat palieka didesnes „pagrindines“ platformas ir renkasi tas, kurios labiau atspindi jų pačių politines pažiūras, pvz.,, kairiųjų „BlueSky“ arba dešiniųjų „Truth Social“. Nors tai gali ir nepadėti sumažinti poliarizaciją, tai vis tik rodo, kad daugelis žmonių nebėra patenkinti dabartine socialinės žiniasklaidos padėtimi.

Interneto kurstoma poliarizacija taip pat atnešė realių išlaidų vyriausybei, tiek psichikos sveikatos, tiek policijos išlaidų srityse. Prisiminkime, pvz., neseniai įvykusius įvykius Australijoje, kur neapykanta Internete ir dezinformacija suvaidino svarbų vaidmenį neonacių eitynėse, ir LGBTQIA+ bendruomenės renginių atšaukimą dėl grasinimų jai.

Vis tik tyrimai rodo, kad didesnė tolerancija skirtingiems požiūriams tarp interneto vartotojų gali sulėtinti poliarizaciją. Be to galime socialinės žiniasklaidos įmonėms suteikti mažiau signalų, kuriais remiantis jos galėtų dirbti, - „nešarindami“ ir neskatindami turinio, kuris gali supykdyti kitus.

Tačiau, iš esmės, tai yra struktūrinė problema, kurios sprendimas reikš ekonomikos Internete pertvarkymą, siekiant padidinti subalansuotų ir pagarbių pokalbių potencialą ir sumažinti atlygį už pykčio kurstymo masalo kūrimą ir (arba) naudojimą. Tam beveik neabejotinai reikės vyriausybės įsikišimo. Taip jau buvo, kai kiti produktai pridarė žalos – vyriausybės apmokestino už tai atsakingas įmones. Ir nors tai gali būti sunku, bet nėra neįmanoma – ir tai verta padaryti, jei norime būti neišskirstytame pasaulyje.