Nematomo žmogaus kultūra
Jei ką ir išmokau per ilgą laiką - tai, kad žmonės nenori bendrauti. Tegu optimistai ir toliau svaičioja apie naujają virtualiąją visuomenę, kuri leis laisviau ir plačiau keistis mintimis - aš dar nemačiau, kad šis idealas būtų pasiektas. Žmonės realiame pasaulyje yra socialiniai individai - ir visur, kur tik susiburia kokia žmonių grupė, pradeda kurtis socialinės "institucijos" - atsiranda vadai, politikai ir ambasadoriai. Tai kodėl šie socialiniai dėsniai neveikia virtualioje realybėje? Taip, egzistuoja nemažai populiarių kibernetinės Interneto bendrijų (kurių dauguma, vienok, sukasi
ratais apie seksą). Bet
kiekvienai jų tenka po keletą "pridususių", kuriose per kelis mėnesius
tegausite tik kelias žinutes (geras pavyzdys - :Vartiklio" Biblijos atsiliepimų puslapis, žr.
http://www.spauda.lt/bible) ar rasite pluoštą retorinių pasisakymų nesulaukiančių jokio atsako
Tad
Voratinklyje yra kažkas tokio, kas neskatina bendrauti
Ir net suteiktos galimybės susitikti vienodų
pažiūrų ir polinkių asmenims nesuburia jų į bendriją.
Pilkieji naršytojai
Internetą persmelkia anoniminių kelionių kultūra. Štai keli pavyzdžiai:
Anoniminė medija? Internetas suteikia galimybę bendrauti su kitais. Ir kartu likti mums nežinomiems. Visi trokšta bendrauti ir kartu bijo tos galimybės, nes išėję iš savo žinomos ir saugios kertės jie pasijaučia labai pažeidžiami. Ir kuo mažiau asmeninės informacijos pateikiama viešai, tuo lengviau tie ryšiai užsimezga - štai kodėl dauguma pasirašinėja išsigalvotomis pravardėmis (nick). Kibernetinė visuomenė pavirto bendrija, kurioje jos nariai nori matyti, bet likti nematomi. Kuo mažiau savęs parodysi, tuo mažiau tave užgaus. Visi nori turėti išimtinę teisė spręsti savo viešumo klausimą. Ir šis noras sužlugdė JAV kongreso 1996 m. kėslus reguliuoti, ką žmonės gali kalbėti Internete. Atsakas iš kiber-erdvės buvo akimirksniu ir kietas kaip deimanto peilis. Internetas pasirodė vieningas ir jis laimėjo. Kiber-erdvės gyventojai nenori, kad kas nors ateitų ir tvarkytų jų gyvenimą. Jie tiesiog nori turėti tai, ką jie nori turėti Ir taškas! Mes negalime pakeisti Voratinklio prigimties ir nesu tikras, ar sutiktume ją pakeisti, jei galėtume. Bet prisiminę pradžioje pacituotus Maršalo žodžius, akip sužinoti, kaip Internetas pakeitė mūsų santykius ir ar sumažino socialinę izoliaciją. Galime pradėti analizuoti tradicinio Voratinklio turinį, tačiau Maršalas mus perspės, kad mes ieškome grūdo ne ten: "Turinys tėra sultingas mėsos gabalas, kuris pavilioja minties sarginius šunis". Juk visai nesvarbu, ką mes išvysime per JenniCam objektyvą - nusirengiančią moterį ar tuščią kambarį.
Svarbu tėra tik pats stebėjimo faktas! T.y., svarbu ne tai, ką randame, o kaip tą priimame.
Pokalbis "linijoje"
Diskusijų klubams galime priskirti tokias savybes:
Tokios pokalbių savybės sukuria tai, kas ir atsitinka - dažnas bando regzti pokalbį kuria nors tema, kai kurie jų pavyksta, tačiau neišvengiamai po kurio laiko tokioje neapibrėžtoje terpėje tema užgęsta, nes pokalbio dalyviai nuolat išnyksta ir nuolat atsiranda nauji. Tai ką daryti? Kūrybingi WWW svetainių kūrėjai galėtų kurti ir patikrinti alternatyvias diskusijų forumų formas. Kaip tai padaryti? Nieks nežino, bet pastangas įvertins laikas | |
Tylos kalba
Minties virusai
Kompiuteris rodo dėmesį
Ką Internetas davė Elizai?
Niekada nesakyk, kad mirė
Amerikai matematika nereikalinga!
Istorijos ratas: pasikartojimai?
Toji pirmoji naktis arba Failas 'X', Nr.3
Mitas apie kompiuterių revoliuciją
Kas ten skrieja prie degančios žvakės?
Pasakykite tai mano avatarui
Surask geriausią!
Vartiklis
NSO.LT