Iš senovės indų išminčių gyvenimo...
Bharata
Jis gimė iškilioje asketų šeimoje, kuri griežtai laikėsi religinių apeigų ir siekė tikrosios išminties. Jis vertino dvasią skirdamas ją nuo materijos (Prakriti). Pasiekęs savęs pažinimą, jis vienodai gerbė dievus ir bitas būtybes... Jam neteko nei mokytis pas brahminus, nei skaityti vedų su dvasiniu vadovu, nei vesti apeigų, nei studijuoti raštų.
Kalbėdamas jis galėjo atsakyti netašytai ir su gramatikos klaidomis, nebuvo tvarkingas ir seilės krito jam iš burnos. [Ramana Maharši tai cituoja norėdamas parodyti, kad net ir atrodantis kaip kvaiša, žmogus gali būti Džnanis ir todėl kiekvieną asmenį reikia gerbti].. Visi jį užjautė. Pasaulio nuostatų laikymasis yra kertinis pasišventimo sėkmės garantas. Tiesos kelio paieškų nereikia tapatinti su visuomene. Su Hiravyagarbha mintyse jis pasauliui atrodė kaip kvailys. Jo maistas buvo žali ankštiniai, žolynai, laukiniai vaisiai ir javų grūdai.
Po tėvo mirties broliai ir sūnėnai jį privertė dirbti laukuose duodami prastą maistą Karaliaus Sauvira tarnas, laikęs jį neišsilavinusiu brahminu, priėmė į tarnybą karaliaus palankino nešiojimui.
Vienąkart karalius vyko į Kapila vienuolyną, esantį ant Ikshumati upės kranto, kad pasitartų su išminčiumi, žinomu, kaip esančiu kelyje į išsilaisvinimą.
Tarp nešančių palankiną buvo Brahminas, kuris teturėdamas tin bendrąsias žinias ir ankstesnio gyvenimo prisiminimą, nešė ankstesniųjų kalčių naštą Jis ėjo nerangiai ir karalius sunerimęs paklausė, kodėl jis eina taip nelygiai: Ar pavargai? Ar negali įveikti nuovargio? Atrodai juk sveikas "
Brahminas atsakė: "Nesu nei sveikas, nei nešantis jūsų palankiną, nesu pavargęs ir nuovargis manęs neveikia".
Karalius tarė: "Aiškiai matau, kad esi stiprus ir neši palankiną, o jo nešimas visus išvargina".
Brahminas atsiliepė: "Pirma pasakyk man, ką neabejotinai matai, ir tada spręsk apie mano būseną - stiprus aš ar silpnas. Spėjimas, kad nešu palankiną, yra klaidingas. Klausyk, prince, ką pasakysiu.
Abi mano pėdos yra ant žemės, jos laiko kojas, virš jų šlaunys, toliau liemuo, krūtinė ant kurios laikosi rankos ir toliau alkūnės. Palankinas guli ant mano alkūnių. Kūnas palankine esi Tu - ir tai atskiriama į Aš ir Tu. Aš ir Tu sudaryti iš organų, kurie pagal savo savybes sudaro kūną, bet tokios savybės kaip gerumas ir nuovargis priklauso nuo veiksmų, o veiksmai daromi per nežinojimą paveikia visų būtybių būsenas.
Gryna nemari siela, be rūpesčių, be savybių, virš gamtos (Prakriti) yra Vienatinis, nedidėjantis ir nenykstantis, kuris yra visuose kūnuose. Bet jei jis nenyksta ir nedidėja, tai kaip gali sakyti "esu stiprus"? jei palankinas yra ant kūno, o kūnas ant pėdų, o pėdos ant žemės - tada tu neši palankiną tiek pat, kiek aš. Jei žmonių prigimtis skirtinga - savo esme ar priežastimi - tada galima tvirtinti, kad mane veikia nuovargis. Palankino poveikis yra visiems.
Tai pasakęs Brahminas nutilo ir ėjo nešdamas palankiną. Tačiau karalius išlipo iš jo ir prabilo: "O mano užuojauta tau brahmanai, - ir nuleiskite palankiną. Pasakyk, kas esi, nes mane suklaidino neprotingojo išvaizda."
Brahminas atsakė: "Išklausyk mane, radža. Neįmanoma pasakyti, kas aš esu - tai tik kūno apraiškos. Gyvoji būtybė priima kūniškąją formą, kad gautų foros ar jos priešingybės rezultatą. Vsuotinė gyvų tvarinių priežastis yra dora arba atvirkščiai".
Karalius tarė: "Neabejotinai dorybė ir jos priešingybė yra visų reiškinių priežastys, o persikėlimas įper kelis kūnus yra tikslas jų pasekmių įgyvendinimui. Bet noriu išgirsti, kodėl negalima paaiškinti, kas esi? Kodėl negalima apibrėžti savęs tuo, kuo esi?"
Brahminas atsakė: "Liežuvis lūpų, dantų ir gomurio pagalba suformuoja garsą "Aš" - ir jie yra kalbos priežastis. Jei jų dėka galima išreikšti garsą "Aš", tai galima laikyti, kad pati kalba ir yra tasai "Aš".
Žmogaus kūnas sudarytas iš atskirų organų - kuriam jų taikysi "Aš" savybę? Jei viena būtybė visiškai skirtųsi nuo kitos, tada būtų galima pasakyti, kad čia "Aš", o ten "Tu". Bet jei viena siela paskirstyta visuose žmonėse, kaip tada pasakyti, "kas esi tu?" ir "kas esu aš?"
"Tu karalius, o čia palankinas, o tie - jo nešėjai, o ten pėstininkai, tai tavo palydovai. Bet negalima sakyti, kad visa tai "Tu". Palankinas, kuriame sėdėjai, pagamintas iš medienos. Ar jis yra medis ar mediena? Žmonės nesako, nei kad karalius sėdi medyje, nei kad karalius sėdi ant pliauskos. Nuspręskite, kuo gi palankimas skiriasi nuo medžio. Ir pamąstykite apie skybėlės šiaudelius. Tada tai pritaikykite sau ir man.Vyras, moteris, karvė, ožka, žirgas, dramblys, paukštis, medis - tai vardai skirtingų kūnų, kurie yra veiksmų pasekmės. Vyras yra nei dievas, nei gyvulys, nei medis. Tai tik formos variantai, veiksmų pasekmės. Dalykai pasaulyje vadinami karaliumi, tarnu ar kaip kitaip nėra tikrovė, o tik vaizduotės padarinys. Tai, kas yra pasaulyje, yra atsitiktinumai. Tu, kuris vadiniesi valdovu, esi savo tėvo sūnus, savo nedraugų priešas, savo žmonos vyras, savo vaikų tėvas... Tai kas tu esi? Esi galva ar skrandis? O gal pėda? Ar jie tau priklauso? Tu, o karaliau, skiriesi nuo savo organų!
Dabar pagalvok, kas aš esu ir kaip įmanoma atpažinti tą skirtumą ar kalbėti apie mano individualybę išreiškiamą "Aš".
Tai išgirdęs karalius buvo pamalonintas ir pagarbiai atsiliepė: " Neabejotinai tai tiesa, bet tai klausydamas sutrikau. Parodei, kad "tai" yra neatskiriama dalis visuose tvariniuose ir tai mus atskiria nuo paprastos gamtos, bet tokie pareiškimai, kaip "Aš nenešu pakankino", "palankinas nėra ant manęs", "kūnas nešantis jį nėra Aš", - kokia jų vieta? Mano tiesos siekiančioms ausims tai išgirdus, sutrikau.
Mano tikslas buvo vykti pas išminčių riši Kapilą, kad sužinočiau, kas yra labiausiai geidžiamas dalykas. Bet dabar linkstu prie tavęs, kad sužinočiau didįjį gyvenimo tikslą. Kapila yra visuotino Višnu dalis - kuris nusileido į pasaulį, kad panaikintų iliuziją. Ir tikrai, jis tasai, kuris man apsireiškė viskuo, ką sakei. Tad paaiškink man, kas geriausias iš visų dalykų".
Brahminas atsakė: "Vėl klausi, kas yra geriausias (Sreyas) iš dalykų, o ne kas didžiausias gyvenimo tikslas (Paramartha). Daug yra dalykų, kurie laikomi geriausiais, kaip ir tų, kurie yra didžios gyvenimo baigtys (ar tiesos). Tam, kuris siekia turtų, valdžios ar vaikų - tai ir yra geriausia. Geriausia yra auka ar apeigos, bet jos susijusios su dangiškuoju malonumu, savęs kontempliavimas yra geriausia pasišventusiam asketui. Bet visų geriausia, sutapatinti sielą su Aukščiausiąją dvasia. Šimtai ir tūkstančiai dalykų gali būti paskelbti geriausiais, bet tai nėra geriausios gyvenimo baigtys.
Turtai negali būti gyvenimo pabaiga, nes gali būti įgyti prievartair ta savybė yra troškimo įsikūnijimas. Jei sūnus yra gyvenimo pabaiga, jis taps tėvu kitame etape. Galutinė ir aukščiausia tiesa neegzistuoja šiame pasaulyje, nes visais šiais atvejais teturime priežasčių rezultatus.
Visa, kas sukelta priežastingumo, praeina. O gyvenimo pabaiga turi būti amžina. Bet ji tampa praeinama, kai išreiškiama per laikinus dalykus. Religinės apeigos dėl išsilaisvinimo; ir tiesa yra pabaiga, o ne priemonė. Sakoma, kad savęs realizacija yra aukščiausios tiesos siekimas, bet tuo siekiama nustatyti skirtumą (tarp sielos ir kūno), o didžioji tiesa yra be jokių apribojimų...
Sant Eknatas
Auvaiyara, tamilų dainė
Datatrėja gyvenimas
Šri Papa Ramdas
Bhartrihari poezija
Indų Upanišados
Brihadaranjana upanišada
Kelyje link Vedantos
Naktinis Vedų dangus
Mitas apie arijų įsiveržimą
Arijai: Mirusiųjų garbinimas
Tukaramas. Gimęs šudra
Buda ir budizmas
Džnanadeva
Mitologijos puslapis
Vartiklis