Paslaptingos vietos

Nan Madolis - apleistas miestas

Platesnė versija: Nan Madolis - apleistas paslapčių miestas
Ruins of Nan Madol

Nan Madolis - dirbtinis beveik 80 ha archipelagas Mikronezijoje iš 92 salų, sujungtų dirbtiniais kanalais. Jis yra Karolinos salyne, greta Temveno salos, į pietryčius nuo Ponpėjos (Ponapės) salos. Iki 1500-ųjų buvo Saudeliorų dinastijos**) sostine. Čia galėjo gyventi apie 1000 gyventojų. Jo pavadinimas reiškia „tarp salų“. 1985 m. griuvėsiai paskelbti Pasauliniu istorijos paveldu (UNESCO).

Jo statyba prasidėjo maždaug 8-9 a., o didžiausi megalitiniai statiniai pastatyti 12-13 a. Vienąkart Saudeliorų valdytojai buvo išvyti – ir legenda sako, kad prie to „ranką pridėjo“ griaustinio dievas. Bet pagal kitą versiją, ją tiesiog užėmė kaimyninės Kosrae salos gyventojai.

Anot mitų, jį pastatė broliai Sipa ir Sopa mokėję ranka nuraminti vandenį. Į salas jie atplaukė nematytu laivu. Atseit, užlipę į kalną, jie išvydo nuostabų povandeninį miestą Haninveiso – ir nusprendė sausumoje pastatyti jo atspindį – tai ir buvo Nan-Madolis.
Dar viena legenda teigia, kad Nan Madolį pastatė galingas burtininkas, gyvenęs šiaurės vakarinėje salos dalyje. Jis milžiniškus luitus „atskraidindavo“ oru.

19 a. salą ėmė tirti europiečiai ir amerikiečiai, kurie ją rado visai apleistą. Tačiau daugelis gyventojų tebemano, kad čia gyvena dvasios. Dalis griuvėsių yra po vandeniu greta kranto – maždaug 20 m gylyje ir gausiai padengti koralais.

Pagrindu statybai buvo koralų rifas, ant kurio buvo statomi masyvūs prizmės formos (nuo 5 iki 8 briaunų) bazalto monolitai, kurių čia atgabenta apie tūkstantis. Kai kurie blokai siekia 5 m ir sveria per 5 t. Kiekvienas kertinių akmenų gali sverti apie 50 t. Statant įprastiniu būdu, reiktų daugybės žmonių ir statyba truktų ne vieną šimtmetį. Vis dar nėra galutinio atsakymo, kaip tie blokai buvo į čia atgabenti. Anot vietinės Pohnpei tradicijos, čia atsikėlė panašaus Lelu komplekso Kosrae saloje statytojai, tačiau radioaktyviosios anglies metodas rodo, kad Nan Madolis yra senesnis už Lelu.

Pagal kai kuriuos požymius galima spėti, kad Nan Madolis buvo kulto paskirties. Pavydo identifikuoti šventyklas, kapus ir visuomeninius pastatus, kalėjimą ir kt. Greičiausiai pagrindiniu dievu buvo griaustinio Ruins of Nan Madol dievas (nenuostabu, juk čia labai gausūs lietūs), o šventuosiuose tvenkiniuose augino jūros gyvūnus. Specialios apeigos buvo skirtos jūrų unguriui – pagal vieną versijų, jį maitino virtais vėžliais. Neblogai išlikę 4 mauzoliejai, kiti statiniai stipriai sugriauti.

Daugelį salų buvo užėmę šventikai. Kai kurios turėjo specialias paskirtis: Usennamw‘e gamintas maistas; Dapahu gamintos valtys, o Peineringe spaustas kokoso palmių aliejus. Peinkitelyje, Kariane ir Lemenkou esančius kapus juosė aukštos sienos, tačiau viską vainikuoja karališkas kapinynas Nandauwas saloje, kur sienos yra 18-25 pėdų (7,6 m) aukščio. Peinkitelis yra iš dalies įrengtas ant Temwen‘o salos kranto ir nėra iš visų pusių, kaip kitos salos, supamas lagūnos vandenų. Čia yra didelis kapas, kuriame, atseit, yra legendinio Isokelekelio palaikai. Laikoma, kad jis nugalėjo Saudeliorus ir įvedę nahnmwarki titulų sistemą, egzistuojančią Pohnpei iki šių dienų.

Kultūrinė įtaka

  • A. Meritt „Mėnulio tvenkinys“ (1918) Nan Madolio griuvėsiai panaudoti kaip pagrindas pasakojimui apie dingusią rasę.
  • J. Churchward'as*) Nan Madalį traktavo kaip dalį senojo Mu žemyno (pradedant „Dingęs žmonijos lopšys Mu“, 1926)
  • D.H. Childress spėja, kad Nan Madalis susijęs su dingusiu Lemūrijos žemynu.
  • Nan Madalis yra J. Rollins romano „Gelmių šmėkla“ (2001) veiksmo vieta;
  • Nan Madalis yra minimas C. Cussler romane „Medūza“ (2009).

*) Džeimsas Čiorčvardas (James Churchward, 1851-1936) – anglų rašytojas okultistas, daug knygų parašęs apie Mu žemyną (Pacifidą). Jo profesija buvo metalurgijos inžinierius; jis užpatentavo kelis išradimus. Buvo profesionaliu žveju.
Buvo Atlantidos propaguotojas, sakęsis hindi šventiko buvęs nuvestas į slaptą urvą ir matęs molio lentelių rinkinį su nežinomais hieroglifais. Jas iššifravęs telepatijos būdu, jis išdėstė Mu (Lemurijos) žemyno (buvusio tarp Fudži ir Havajų) istoriją. Paminėtina knyga „Dingęs Mu žemynas“ (1926).

**) Saudeliorų dinastija („Valdovo Delioro laikotarpis“) – pirmoji organizuota vyriausybė Ponpėjos (Ponapės) saloje, valdžiusi maždaug 1100-1628 m. Prieš ją buvo Mwehin Kawa arba Mwehin Aramas (Statybų metas arba Žmonių gausėjimo metas). Delioras buvo senasis Ponpėjos pavadinimas; dabar šios salos šiaurėje yra Mikronezijos sostinė Palikyras. Anot Ponpėjos legendų Saudeliorai buvo nevietinės kilmės, o jų valdymą nutraukė kito pusiau mitinio užsieniečio Isokelekelo invazija. Saudeliorų dinastija prasidėjo iš mitinio Vakarų Katau didele kanoja atvykus dvyniams burtininkams Olisihpa ir Olosohpa, ieškantiems vietos altoriui Nahnisohn Sahpw’ui, žemdirbystės dievui. Galiausiai jį pastatė Nan Madolyje, kur didelius akmens lkuitus nešiojo drakonas. Mirus Olisihpa, Olosohpa tapo pirmuoju Saudelioru, vedė vietinę moterį ir pradėjo dinastiją.

Literatūra:

  1. W.S. Ayres. Nan Madol, Ponpei// SAA Bulletin, vol. 10, Nov. 1992
  2. W.S. Ayres. Mystery Islets of Micronesia/// Acheology, Jan.-Feb. ą990
  3. F. Jospeh. Nan Madol: The Lost Civilisation of the Pacific// Underground!..., 2005
Map of Nan Madol

Džiroftas
Šnabždanti uola
Kijevo paslaptys
Nubija ir jos istorija
Bokoro rūmai, Kambodža
Nauja dėl Stounhendžo
N. Žirovas. Zimbabvės mįslė
Kaip buvo galima pastatyti piramidę?
Ar tai tik pamėklė – auksas jūrų dugne?
Stounhendžas: mistinis statinys Anglijoje
Nan Madolis - apleistas paslapčių miestas
Gobekli Tepe - seniausia šventykla
Guilinas: jungtis iš amžių glūdumos
Trumpa istorijos mokslo istorija
E. Blavatskaja. Kiklopų griuvėsiai
Bažnyčia už laiko gniaužtų
Ayers Rock uola: Australija
Brandbergo Baltoji ledi
Galios vietos: Optina
Naska linijos, Peru
Janas Ščepanskis. Majai
Buvęs uždaras Tibetas
Bado kalnai Afrikoje
Ofyro aukso šalis
Megalitai: dolmenai
Kadžuraho paminklai
Kur išėjo hetitai?
Kinijos piramidės
Slontaho šventykla
Chimera tebegyva
Indijos kolonos
Vartiklis