![]() |
Michailas Zagirniakas. Elektroninis biuletenis Apie autorių Michailas Zagirniakas - (g. 1984 m.) rusų rašytojas, kurio apsakymai daugiausia iš mistikos ir socialinės fantastikos žanrų. Gimė Baltarusijoje, studijavo filosofiją Kaliningrado un-te, apgynės diplomą I. Kanto ir V. Solovjovo palyginimu. Dirba Baltijos federaliniame un-te. Filosofija paveikė posūkį į socialinę fantastiką: joje jis aptaria hunmanistinius klausimus, technologijos poveikį kultūrai. Pirmasis paskelbtas apsakymas Emigrantas (2006), vėliau perdirbus pavadintas Šansu. Kol rengė kandidatinę disertaciją, buvo iki 2012 m. liovęsis rašyti. Galva ūžė kaip po gerų išgertuvių. Kipas aplaižė perdžiūvusias lūpas ir gurkštelėjo gerą gurkšnį žaliosios arbatos. Tačiau gerklė tebeperštėjo. O rytas lyg tyčia puikus, skaisčiai švietė saulė. Tik tarsi į akis iš kitos pusės būtų pribedžiota adatėlių... Temperatūra 37,2o - pati bjauriausia. Aišku, Kipas ir nesiruošė į polikliniką. Per daug terlionės, geriau persirgti darbe arba ...
Eskulapo pavadinimas jau buvo įsirėžęs į atmintį. Mat prieš kelias dienas buhalterija priėmė finansininkės Alinos
elektroninį nedarbingumo pažymėjimą. Ir dabar mergina švytėjo nuo laimės ir visai firmai išūžė ausis apie neurotinklus: Todėl Kipas ant lėkštės numetė porą dešrelių (valgyti nesinorėjo, bet negi vyksi į darbą tuščiu skrandžiu?!). Kol
dešrelės sukosi mikrobanginėje krosnelėje akomponuojant telenaujienoms, jis pagūglino apie Eskulapą. Užmetė akį į laikrodį. 10-15 min. dar galima nesiruošti į darbą. Alina tikina, kad gauti biuketenį galima greičiau nei per 15 min. Aplikacija siunčiasi iš svetainės... Greičiau, greičiau!? Tuo metu mikrobangė supypsėjo tris kartus. Kipas ištraukė karštą lėkštę su šnypščiančiomis dešrelėmis. Karštas kvapas suerzino šnerves. Aplikacija startavo: Tokiu balsu paprastai Holivudo filmuose kalba Santa Klausas. Ir šis gydytojas iš anksto nekelia baimės ir nemalonių prisiminimų, patirtų poliklinikoje. Tik visai vaikišką viltį, kad bus galima likti namuose. Juk stebuklų būna, ar ne?! Taip iškart pasijunti vaiku. Kipas prisiminė tas laimingas dienas, kai mama paliesdavo kaktą ir palinguodavo galva... Į mokyklą eiti nereikėdavo! - Nurodykite kreipimosi priežastį arba spėjamą diagnozę. Arba tiesiog papasakokite, kas jums nutiko, - prisiminimus nutraukė mechaninis balsas. Kipas žvilgtelėjo į laikrodį: Ką gi, laikas leidžia... Bent jau prasiblaškymas. O nereikalingą programą bet kada galėsi ištrinti, o dar ir profesinis smalsumas paskatino: Ekrane vėl įsižiebė žalia lazdelė: Kipas įsispoksojo į akutę telefone. Sunkiausia buvo nemirksėti. Kipas prisimerkė ir pirštu patrynė vokus. Tuo metu botas nedelsdamas paragino: Kipas per galvą nusitraukė marškinukus ir priglaudė telefoną prie nugaros. Nuo prisilietimo nupurtė šaltukas. Kipas pakluso: įkvėpė, iškvėpė; įkvėpė, iškvėpė. Nutvildė mintis: o kas, jei kas jį dabar išvystų?! Kipas žvilgtelėjo į laikrodį: Aha, vadinasi už nedarbingumo pažymėjimą reikia išklausyti reklamą. Skambant tyliai fortepijono melodijai
nuskambėjo malonus moteriškas balsas: Kalbėjimo maniera priminė pionierių vadovę iš tarybinių filmų. Po trumpos pauzės vėl nuskambėjo pažįstas
senatviškas Santa Klauso balsas: Pagaliau! Dabar skubėti jau nebuvo kur biuletenis jau kišenėje, teliko viską teisingai užpildyti... Bet pasigirdo jau girdėtas pionierių vadovės balsas: - O dabar nedarbingumo pažymėjimo užpildymui pasakykite dokumentą, patvirtinantį jūsų tapatybe, - nuskambėjo merginos balsas. Nuo melodijos sukosi galva... Kipas laikinai išjungė garsą, tačiau atmintyje vis tiek liejosi melodijos garsai... Staiga į
jos garsų harmoniją įsiliejo kažkokie kalbiniai trukdžiai. Kipas vėl įjungė garsą buvo duodami tolimesni nurodymai: Vėl pauzė. Aha, šis Eskulapas ne šiaip automatiškai skelbia reklamą, jis ją pritaiko tikslinei auditorijai. Juk Kipas praeitą vasarą su tėvais važiavo ilsėtis į Turkiją, ten fotografavosi... Ir še tau, - siūloma pasirūpinti vyresniaisais giminaičiais. Įdomu, jei jis būtų nusifotografavęs striptizo klube ką būtų pasiūlęs Eskulapas?! - Ačiū už laukimą, Kipai Petrauskai. Nedarbingumo pranešimas sugeneruotas ir paruoštas išsiuntimui. Padiktuokite, prašau, savo elektroninio pašto adresą.
Kipas liovėsi klausyti reklamą.... - Dėkojame, kad pasinaudojote mūsų paslaugomis, Kipai Petrauskai, - lyg niekur nieko tęsė vadovė. Prašau
įvertinkite aptarnavimo kokybę penkių balų sistemoje. Ir pasigirdo trumpi pypsėjimai. Pagaliau! O ir biuletenis jau buvo el. pašte visai kaip iš poliklinikos. Nekreipdamas
dėmesio į perštinčias akis, Kipas perbėgo jomis per tekstą. Aha, jis neuždarytas, kitas vizitas po 3 dienų. Nemokamai!
Tačiau su tona reklamos
Bet svarbiausia, viskas padaryta. Laikrodis rodė: Lygiai 15 min.! Atvėsę dešrelės voliojosi lėkštėje. Kipas jas nubraukė į šiukšlių kibirą... O juk jis nieko neapgaudinėjo; jis iš tikro susirgo, tik iš kur tas jausmas, kad kažkas ne taip?! Galva sukosi; pasaulis skambėjo ausyse, reikalavo dėmesio. Buvo tiesiog labai bloga, labai. Jis pasuko į miegamąjį reikia pagulėti... Juk skubėti niekur jau nereikia biuletenis jo kišenėje. Ir svarbiausia, kad jo sveikatą saugo Eskulapas. Dabar tai jau jo rūpestis. Kaip gerai, kai kažkas tavimi rūpinasi... Papildomi skaitiniai: | |