Ar Žemė yra plokščia?

Taip pat paskaitykite: George Orwell. Žemė yra plokščia  

„...aš regėjau keturis angelus, stovinčius keturiuose žemės kampuose, laikančius keturis žemės vėjus, kad vėjas nepūstų nei žemėje, nei jūroje, nei į medžius“
Apr. 7:1

Ar tai yra nuoroda į keturias pasaulio šalis, ar liudijimas, kad Žemė yra plokščia? Net ir šiandien mes sakome, kad Saulė teka ir leidžiasi, nors žinome, kad tai ne Saulė juda, o Žemė sukasi apie savo ašį. Mes kalbame kalba, apibūdinančia reiškinius taip, kaip juos regime.

„Dievas padeda šiaurinį skliautą į tuštumą, pakabina žemę ant nieko...“
Job 26:7

Darron Nesbit

Taigi Žemė yra erdvėje, kurioje Žemė neguli nei ant banginių, nei ant dramblių - o tiesiog kabo tuštumoje...

„Jis nubrėžė ratą [t.y., jūros akiratį] ant vandenų veido, užbrėžė ribą tarp šviesos ir tamsos...“
Job 26:10 pagal A.Rubšį. „Christian Answers“ tvirtina, kad pažodinis šios citatos vertimas turėtų būti: „Jis nubrėžė ratą virš vandenų veido, kur pasibaigia diena ir naktis“.

Šią užuominą į Žemės rutulio formą sustiprina ir Iz 40:21-22 („Žemės skritulys"), nors A. Rubšys verčia:

„Nuo tada, kai žemės pamatai buvo padėti,
jis sėdi soste anapus dangaus skliauto virš žemės...
Jis tas, kas dengia žemę dangumi tarsi užuolaida,
išskleidžia jį lyg palapinę gyventi“.

Kitur:

„Aš [Išmintis] ten buvau, kada jis dėjo dangaus skliautą į vietą,
kai jis nubrėžė ratą ant bedugnės paviršiaus;
kada jis tvirtino aukštai dangaus skliautą,
kai jis įrengė bedugnės šaltinius“

Pat 8:27-28

2018 m. balandžio paskutinį savaitgalį Anglijos Birmingemo mieste per 200 plokščios žemės teorijos šalininkų susirinko į pirmąją JK Flat Earth Convention konferenciją, vykusią 3 žv. „Jurys Inn” viešbutyje miesto pakraštyje. Ji truko 3 d. ir bilietas į ją kainavo 107 svarus. Tarp dalyvių buvo IT ir NHS darbuotojų. Jos organizatorius Garis Džonas sake: „Žmonės ima busti“.

Diskusijose buvo įrodinėjama, kad Žemė yra labiau blynas nei profiterolės (prancūziški plikyti pyragėliai). Daugelis dalyvių laikėsi nuomonės, kad Žemė yra diskas, kurį supa ledo siena, nors kiti buvo įsitikinę, kad ją dengia tvirtas dangaus kupolas. Buvo ir nuomonė, kad žmonija gyvena susikabinusių žiedų grandinėje. O D. Nesbitas iš Boltono pareiškė, kad Žemė yra rombo pavidalo, kurį laiko kolonos. Šio rombo pakraščiuose veikia Pekmano efektas – laiko ir erdvės iškreipimas teleportuojantis objektus į priešingą rombo kraštą. Ir būtent todėl horizontą kertantys laivai nekrenta nuo Žemės.

D. Maršas visus metus stebėjo dangaus kūnus “Nikon” fotoaparato ir išmaniojo telefono programėlės pagalba ir nustatė, kad planetos juda neteisingai. Anot jo, tai paneigia Didžiojo sprogimo kosmologiją. Jis taip pat mano, kad n4ra ir gravitacijos. Taip pat konferencijos metu buvo pardavinėjamos plokščios žemės teorijai skirtos prekės: marškinėlaii, žemėlapiai, gulsčiukai…

Kai žvelgiate į horizontą jūroje, jis atrodo kaip lankas. Tai pastebi ir minėta Jobo knygos 26:10 citata. Ir ten, kur baigiasi šviesa - prasideda tamsa. 6 a. pr.Kr. Pitagoras taip pat pasiūlė rutulio formos Žemės idėją. O Eratostenas iš Aleksandrijos (maždaug 276-194 ar 192 m. pr.Kr.) apskaičiavo Žemės skersmenį net „50-ies mylių tikslumu“. Graikai brėžė meridianus ir lygiagretes. Jie įvardijo Žemės polius, ekvatorių ir tropikus.

Tačiau rutulio formos teorija nedominavo - ir romėnai vėl braižė plokščią Žemę, kurią supa okeanai. Tačiau Luko ev. 17:31 pasaulio pabaigos atėjimo laikas nusakomas taip: "tą dieną", bet jau Lk 17:34 apie jį skaitome: "tą naktį". Jei tai ta pati akimirka, tai ji galima tik esant skirtingose Žemės pusėse.


Tai kas gi lieja vandenį ant plokščios Žemės malūno? Vienas iš ankstyvųjų šios idėjos propaguotojų buvo afrikietis Laktancijus3) (245-325), retorikos mokytojas, gyvenimo viduryje priėmęs krikščionybę. Jis neigė visus graikų filosofus - taigi ir rutulio formos Žemės įvaizdį. Jo pažiūras Bažnyčia pasmerkė iki pat Renesanso, kai niekurie humanistai „prikėlė“ jo raštus kaip tobulos lotynų kalbos naudojimo pavyzdį (tuo pačiu ir plokščios Žemės vizijas).

Kitas buvo 6 a. rytų kraštų graikas Kuzma Indikoplovas, pagal kurį ant plokščios žemės kaip stačiakampė arka remiasi dangūs. Jo pažiūrų Bažnyčia taip pat nepriėmė. Iš tikro, ankstyvosios bažnyčios tėvai beveik niekada neminėjo Žemės formos, o jei „prasitardavo“, tai vadino ją „apvalia“ ar rutuliška.

Ignoruodamas tai, 1934-ais antikrikščioniškai nusiteikęs J.-A. Letronne tvirtino, kad Bažnyčios Tėvai, tarp jų ir Augustinas, Ambrozijus1) ir Bazilijus Didysis2), žemę laikė plokščia. 19 a. pabaigoje ta "nuodėme" bažnyčią kaltino John Draper (teigęs, kad su Romos žlugimu atėjo "Tamsieji laikai" su ekleziastų parazitų siautėjimais ir Andrew Dickson White.

Bažnyčios antpuolius šia tema suaktyvino darvinistai (evoliucionistai), norėdami diskredituoti Bibliją. Pvz., Jeffrey Burton Russel'as knygoje apie Kolumbo atradimą tikina, kad jis parodė, kad Žemė yra apvali paneigdamas, atseit, klaidinančius klerikalų teiginius. Jis rėmėsi Washington Irving'o pusiau pramanyta istorija apie Kolumbo kelionę.

Pastaba:  Kad Žemė plokščia, nuolat tviteriuoja JAV dainininkė ir TV laidų vedėja Tila Tequila.
Ir jiems nusispjaut, kad NASA įrodė Žemės apvalumą su GPS. Jie neigia, kad Žemė buvo fotografuojama iš kosmoso.

Kampuota Žemė    

Viena iš ginčytinų Šv. Rašto sąvokų yra "keturi Žemės kampai", kuri originale yra išreikšta hebrajų kalbos žodžiu "Kanaph". Nors jo bendroji prasmė yra "riba", tačiau žodis verčiamas skirtingai:
Skaičių 15:38 - "kampai": "paliepk [izraeliečiams] pasidaryti kutus ant drabužių kampų per visas kartas";
Ezekielio 7:2 - "kampai": "Ateina galas keturiems krašto kampams";
Izaijo 11:12 - "šalys": "Judo išblaškytuosius sutelks iš keturių pasaulio šalių";
Jobo 37:3 - pakraščiai: "Visur po dangumi, lig žemės pakraščių"
Jobo 38:13 - "kampai": "Argi esi įsakęs, kad aušra paimtų žemę už kampų ir iškratytų iš jos nedorėlius!"

Graikiškas sąvokos atitikmuo yra "gonia", kurio tiesioginė reikšmė yra "kampai" arba "padalijimas" - kaip kad žemėlapis padalinamas į sektorius (pagal keturias kryptis). Apr. 7:1: " ...aš regėjau keturis angelus, stovinčius keturiuose žemės kampuose, laikančius keturis žemės vėjus, kad vėjas nepūstų nei žemėje, nei jūroje, nei į medžius "

Ar tai reiškia, kad Biblijoje Žemė vaizduojama stačiakampe? Ką reiškia:
Jobo 38:4: "Kur buvai, kai dėjau Žemės pamatus"
Jobo 38:6: "Į ką buvo jos šulai įleisti ir kas padėjo jos kertinį akmenį?".

Bet Iz 40:22 užuomina rodo, kad žemė galėjo būti rutulys: "Nuo tada, kai žemės pamatai buvo padėti,
jis sėdi soste anapus dangaus skliauto virš žemės...
Jis tas, kas dengia žemę dangumi tarsi užuolaida,
išskleidžia jį lyg palapinę gyventi
".

Kai kurie tvirtina, kad tose knygos vietose yra kalbama apie 4-is Žemės škyšulius ar viršukalnes. Ir nepriklausomai nuo vertimų sąvokos reikšmė turėtų išlikti "kraštas, ribos". Juk buvo daug kitų galimybių išreikšti sąvoką "kampas":
Pinoh - kertinis akmuo;
Paioh - kampas geometrijoje;
Ziovyoh - status kampas, briauna;
Kmouth - projekcijos kampas;
paamouth - kvadratas (!).


1) Ambrozijus (Aurelius Ambrosius, apie 340-397) – įtakingas Milano vyskupas (nuo 374 m.), himnų kūrėjas; vienas iš 4-ių Bažnyčios mokytojų, pakrikštijęs Augustiną. Jo autoritetas buvo tokia didelis, kad veikė Teodosijaus Didžiojo politiką. Buvo aršus arianizmo priešininkas. Jo mistiniai himnai turi Plotino neoplatonizmo atspalvių.
Taip pat skaitykite >>>>>

2) Bazilijus Didysis (Vasilijus Didysis, apie 329-379) – Kesarėjos Kapadokijoje (dabart. Turkija) vyskupas; Bažnyčios Daktaras. Jam priskiriamas ikonostazo įvedimas ir liturgijos sukūrimas. Buvo aršus arianizmo priešininkas. Daugybės pamokslų ir laiškų autorius, o jo svarbiausi kūriniai: „Apie šventąją Dvasią“ ir „Eunomijaus apologijos paneigimas“ (apie 364).

https://en.wikipedia.org/wiki/Lactantius -->

3) Laktancijus (Lucius Caecilius Firmianus Lactantius, apie 250-325) – iš Afrikos kilęs krikščiuonių retorikas, rašytojas, 317 m. tapęs Konstantino I patarėju religijos klausimais bei jo sūnaus mokytoju. 303 m. priėmė krikščionybę. Jo svarbiausias kūrinys yra „Dieviškieji institutai“, ginantis krikščionybė nuo pagonių kritikos [joje esančią „apvalios žemės“ idėjos kritiką Kopernikas išjuokė kaip „vaikišką“]. Jo idėjoms turėjo įtakos stoicizmas, o gausūs raštai pasižymėjo puikiu stiliumi. Jis įrodinėjo, kad Dievo vienumas kyla iš Dievo sąvokos, nes tai yra begalinio tobulumo esybės sąvoka, tad neįmanoma ir pamanyti, kad begalinio tobulumo esybių galėtų būti daugiau. Kitas jo argumentas: pasaulio sandara rodo jį esant vieningą, ir tai verčia pripažinti, kad jis yra vienos esybės kūrinys.

Pagal Christian Answers parengė Rūta Rušinskienė, remdamasi
1) Dr. Donald DeYoung. Astronomy and the Bible
2) Dr. Joan Sloat Morton. Science in the Bible

Visatos modeliai
Zoologija ir mitologija
George Orwell. Žemė yra plokščia
Mozė: Egipto princas (Išėjimo knyga)
Austrų ekonominė teorija ir plokščios žemės teorija
Blezas Paskalis: mokslinis mąstymas ir krikščioniškas tikėjimas
Kodėl žydai Kristaus nepripažįsta mesiju?
Tikroji išvarymo priežastis
Visų dienų apmąstymai
Babelio bokšto data
Raselo arbatinukas
Pasaulio kūrimo puslapis
Mitologijos skyrius
Religijos skiltis
Vartiklis