Išgarsėję astronomai brolis ir sesuo
Brolis ir sesuo Heršeliai, Viljamas ir Karolina, metė daug žadančias muzikines karjeras ir tapo astronomais. Viljamui patobulinimus teleskopą, jiedu atliko pirmas sistemingas dangaus apžvalgas.
A. Diethe litografija |
Septynerių metų karui su Prancūzija priartėjus prie Hanoverio, Viljamas 1758 m. pasitraukė į Angliją, kur rado su muzika susijusius darbus ir galiausiai tapo vargonininku Bate, kur vyko aktyvi intelektualinė veikla. Įstojęs į Bato Filosofų draugiją, susipažindavo su naujausiais mokslo atradimais, nagrinėjo ryšį tarp akustikos ir matematikos ir per tai priartėjo prie astronomijos.
1791 m. rugpjūčio 31 d. dienoraštyje rašyta: 01:30 pradėjau žvalgytis nuo horizonto per Plejades iki Medūzos galvos. Po to tęsiau horizontaliai, kol dienos šviesa nepasidarė per ryški, kad ką nors įžiūrėčiau
18 a. 8-o dešimtm. pradžioje jis ėmė nagrinėti teleskopų sandarą. Į pagalbą jis išsikvietė Hanoveryje likusią ir motiną prižiūrėjusią seserį, kuri atvyko 1772 m. Ją irgi sužavėjo naktinis dangus ir ji gėrė brolio žinias apie jį. Jiedu dalinosi darbais: jis stebėjo dangų, o ji katalogizavo ir skaičiavo koordinates.
Nusivylęs naudojamų teleskopų galimybėmis, jis nusprendė susikurti vieną savo konstrukcijos. Teleskopo gamyba buvo grupinis darbas, nes atskiros dalys buvo iš skirtingų šaltinių, jis jas turėjo pagaminti patyrę meistrai. Metalinius veidrodžius reikėjo kruopščiai poliruoti, nes tuo metu dar nebuvo didelių stiklinių veidrodžių. Į 1779 m. pabaigą Viljamas tapo lyderiaujančiu teleskopų gamintoju.
Po 2 m., 1781 m., tyrinėdamas dvinares žvaigždes, jis pastebėjo neryškų objektą, kelias naktis lėtai judėjusį tarp žvaigždžių. Pradžioje jis pamanė, kad tai kometa, tačiau po atidesnio stebėjimo ir kolegų patvirtinimo, tapo aišku, kad jis atrado naują planetą, kuriai pradžioje parinko Georgium Sidus pavadinimą karaliaus Jurgio III garbei, bet kilus bruzdesiui kitose šalyse, apsistojo ties Uranu. Tai buvo pirmojo teleskopu atrasta planeta, ji V. Heršeliui atnešė pripažinimą, karalius jį įšventino į riterius ir priėmė rūmų astronomu su kasmetine 200 svarų sterlingų pensija su sąlyga, kad gyvens netoli Vindzoro, kad būtų po ranka, kai karalius panors pasimėgauti žvaigždėmis.
Brolis ir sesuo metė muzikinę veiklą Bate ir persikėlė į Vindzoro pilį jau kaip astronomai. 1783 m. jiedu pradėjo savo novatorišką 20 m. trukusį naktinio dangaus tyrinėjimą. Viljamas ir toliau neatitraukdamas akių stebėjo dangų, o Karolina užrašinėjo jo stebėjimus, matavimus ir kampus. Kartu ji ir pati savarankiškai atlikinėjo dangaus valymus. 1783 m. ji Didžiojo šuns žvaigždyne atrado Karolinos spiečių (NGC 2360), taip pat metais Andromedos satelinę galaktiką NGC 205, o vėliau ir Karolinos rožės spiečių (NGC 7789). 1786 rugpjūtį ji tapo pirmąja moterimi, atradusia kometą. Atėjo ir pripažinimas, karalius skyrė 50 svarų sterlingų metinę pensiją (ir tai buvo pirmoji moteris, apmokama kaip astronomė).
40 pėdų V. Heršelio teleskopas |
Epitafija ant jos kapo skelbia: Akys tos, kuri pašlovinta čia, apačioje, buvo nukreiptos į žvaigždes danguje.
Papildomai skaitykite:
Dangaus ženklai
Visatos modeliai
Moterys kosmose
Raketų eros ištakose
Tombo atranda Plutona
R.V. Kometos stebėjimas
Išsiderinusi kosmoso muzika
Nežemiški roko muzikos ryšiai
Kankinys valdovas ir astronomas
Jo vardu pavadintas orbitinis teleskopas
Čiurlionis: ar žinai, kas tai yra erdvė?
Kaip vyko didysis perėjimas iš nieko į būtį?
Etnokosmologija: atviras laiškas
Per meilės orgijas į žvaigždes
Nepaprasti dangaus ženklai
Likimo ironija: Burnhamas
Svajokliai pried imperiją
Lyginamoji kosmologija
Andromedos ūkas
Žvaigždžių muzika
NSO.lt svetainė
Vartiklis