Žiurkiška deivė  

Šiaurės Indijoje Džamu valstijoje garbina žiurkes, kartu su jomis valgo ir geria. Tikintieji laiko garbe išgerti pieną, užterštą žiurkės ekskrementais ir seilėmis.

Temple of Karni Mata Ir čia stovi šventykla deivei Karni Matai, kurioje šmirinėja daugybė žiurkių,- jų čia apie 20 tūkst. Šventikai ir tikintieji joms atneša vaisių, pieno ir kruopų, kuriuos supila ir suberia į specialius indus. Visos grindys nusėtos graužikų išmatomis. Šventykloje gausu deivės atvaizdų, kur ji vaizduojama žiurkių apsuptyje.

Vyriausias šventikas Mahindra Depuruji pasakoja: „Jos lipa pas mus į lovą, po antklode, kelnes ir po baltiniais. Kai miegu, jos miega greta manęs, kai meldžiuosi, viena mažylė tupi man ant galvos. Žiurkės mane kandžiojo daugybę kartų, ne mažiau 50, tačiau nė karto niekuo nesusirgau“. O juk žinoma, kad žiurkės įkandimas gali sukelti išprotėjimą. Kas pusvalandį nuo šios ligos Indijoje miršta žmogus. O baisiausia liga, kurią platina žiurkės yra maras, kuris 16 a. Europoje pražudė 60% gyventojų – mirė apie 75 mln. žmonių. Ir net šiais laikais kai kuriose šalyse, tarp jų ir Indijoje, nuo maro tebemiršta žmonės. Per dieną žiurkės tuštinasi iki 40 kartų. Nuo jų išmatų galima užsikrėsti šiltine arba cholera. Žiurkės perneša žmonių bakterijas, virusus ir parazitus. Ir vis tik, kiekvienas, įeinantis į šventyklą, turi nusiauti apavą ir įeiti basas.

Laikoma, kad Karni Mata – visų žiurkių protėvė. Anot legendos, Karni Mata bandė prikelti iš mirusiųjų netyčia nuskendusį berniuką, kurį labai mylėjo. Tačiau berniukas jau buvo spėjęs vėl atgimti žiurkės kūne. Tada deivė nusprendė, kad visi jos vaikai gims žiurkių kūne, o kai mirs, persikūnys į žmogaus kūną.

Žiurkė per metus pagimdo iki 2 tūkst. jauniklių. Po žmogaus, tai labiausiai naikinantis padaras – jos per metus padaryta žala siekia šimtus milijardų dolerių. Laikoma, kad jei su jomis nekovotume, būtume jų išstumti ir jos užimtų viešpataujančią padėtį žemėje.

Tačiau Karni Matos garbintojai tiki, kad žiurkės gali išgydyti nuo ligų. Kai tikintieji suserga, jie eina į šventyklą ir valgo kartu su graužikais. Populiariausias ritualas yra tiks, kai po paros ar savaitės pasninkavimo tikintysis duoda žiurkei atsikąsti banano, o vėliau jį valgo pats. Arba geria pieną iš dubenėlio. Iš kurio prieš tai gėrė žiurkė.

Ir tikintieji gali papasakoti tūkstančius istorijų apie išgijimus. Karni Mata ir jos žiurkiška palyda pagydo nuo įvairių ligų ir panaikina smulkius nepatogumus. Jie gali dovanoti sėkmę versle, apsaugoti nuo teismo, surasti meilę ar santarvę santuokoje, išgydyti nuo nevaisingumo. Ir per 600 m. Karni Matos šventyklos apylinkėse nebuvo maro ar kitos ligos epidemijos.

Juk žiurkės arčiau mūsų nei įsivaizduojame. Dėl jų genetinis panašumo ir proto, jos puikūs modeliai moksliniams eksperimentams. Laikomos kaip naminiai gyvūnai, jos draugiškos ir prieraišios, lengvai dresuojamos. Temple of Karni Mata

Tačiau gretimoje Mizoramos valstijoje (šiaurės rytų Indijoje, atskirtoje Bangladešo) žiurkės laikomos didžiausiu priešu. Joje susidūrę su mautamo reiškiniu – kai žiurkių kiekis nepaprastai padaugėja ir jso visiškai surija derlių laukuose. Tada ateina badas. Paskutinį kartą tai nutiko 2007 m., kai žiurkės suėdė apie 200 tūkst. t. ryžių ir visiškai sunaikino kukurūzų pasėlius. Vyriausybė pakvietė kovai su graužikais. Už kiekvieną uodegą paskirta 2 rupijų premija. Priduota apie 1,5 mln. uodegų, kurios buvo renkamos į krūvas ir deginamos gyvenviečių aikštėse. Tačiau tai mažai padėjo – žiurkės dauginosi pagal geometrinę progresiją viską ėsdamos savo kelyje.

Valstija susidūrė su badu ir anksčiau – 1959, 1911 ir 1863 m. taigi, žiurkių antplūdis vyksta kas 48 m. Gyventojai pastebėjo, kad prieš juodųjų žiurkių pagausėjimą smarkiai žydi bambukai (kas 48-49 m.). Graužikai pasipila po 6 mėn.

Juodosios žiurkės visada gyvena bambukų savašynuose, kur maisto maža. Būna, kad patelės surija savo pačių palikuonius, kad išgyventų. Tačiau bambuko vaisių subrendimo metu žiurkėms atsiranda daug maisto. Jos bambukų miškus apėda beveik grynai, o kai vaisiai išsibaigia, persikrausto į aplinkinius laukus.

Tad kas žiurkės žmonėms – draugai ar priešai? Matyt, viskas priklauso nuo vietos ir požiūrio.

Žiurkės (Rattus) – pelinių šeimos gentis, kurių yra apie 60 rūšių (Lietuvoje tik 2 – juodosios ir pilkosios); daugiausia paplitusios Azijoje. Rudosios žiurkės albinosinė forma (baltosios žiurkės) naudojamos laboratoriniams tyrimams. Kūnas 10–30 cm ilgio su maždaug tokio pat ilgio žvyneliuota uodega (todėl, kai kur vadinamos žvynėmis). Žiurkės labai vislios. Aktyvios sutemose ir naktį; minta gyvūniniu ir augaliniu maistu. Gali platinti daugelį ligų, nes lankosi kanalizacijose, atliekų vietose…

Vedos
Himnas varlei
Miegantis dievas
Kadžuraho paminklai
Himalajų legendos ir mitai
Beždžiondievis Hanumanas
Adivasi kultūra ir civilizacija
J.Ivanauskaitė: Tarp dviejų pasaulių
Kaip suprantu indų filosofiją?
Senieji sankskrito raštai
Niagaros didžioji gyvatė
Ganešos pagarbinimas
Senoji Indijos istorija
Kur įsikurs siela?
Patandžali joga
Ašokos kolonos
Arijų religija
Mitologijos skiltis
Vartiklis