Interneto folkloras kaip komunikacijos forma
Dabartinį laikmetį mes laikome informaciniu, todėl, atitinkamai, plečiasi artosfera. Pats
meno kūrinys pasirodo kaip pagrindinis informacinis produktas, resursas, suvokiamas kaip
trijų lygių sistema: 1) pats kūrinio tekstas, sukurtas konkretaus autoriaus; 2) kūrinio
kontekstas, atspindintis bendrosios autoriaus kultūrinės kompetencijos kontekstą bei
sociokultūrines sąlygas, paveikusias kūrinio turinio sudedamąją; 3) meno kūrinio hipertekstas,
apimantis visas pareikštas nuomones, užfiksuotas biografinėje, mokslinėje ir meninėje kritikoje, informaciniuose šaltiniuose ir pan.
Kai E. Fromas 1923 m. straipsnyje Psichoanalizė ir sociologija" skundėsi vyraujančiu
sociologijoje žmogaus traktavimu kaip suvidurkinta skaitine reikšme, turinčia kažkokią
suvidurkintą dvasią, tai tebuvo metafora. Dabar tai tampa realybe. Procesas, sukėlęs minią
namuose", tapo ir priežastimi reiškinio, kai pati individuali žmogaus dvasia informacinėje
visuomenėje virsta kolektyvine. Susikuria tarytum bendruomenės savireguliacijos ir
savivaldos situacija suaugant žmogui su informacinėmis sistemomis. Toji sistema pasižymi sava logika ir savais gyvavimo dėsniais.
Šis metas ypatingas tuo, kad berods pirmąkart tveriasi tam tikras dirbtinis organizmas,
besielgiantis kaip natūralus, tarytum koks kolektyvinis kiborgas, kurio kūnu yra sociumas, o
protu informacinių technologijų visuma. Masinė žiniasklaida atlieka nervų sistemos
funkcijas, užtikrinančias impulsų perdavimą į atskiras kibersistemos ląsteles bei organus. Tad
valdo tarytum kažkokia beasmenė būtinybė, išsireikšdama per mediją; o beasmeniškumo
pojūtį dar sustiprina sistemos savireguliacija, tame tarpe, ir folkloro kalba. Bet kuri kalba yra
atvira savaime besivystanti sistema, kuria būdingas sinergiškumas savireguliacijos ir
savisaugos savybė. Taigi, kalba yra instrumentas, savaime nusiderinantis pagal tikrovę.
Folkloras Interneto erdvėje atlieka savotišką vieningumo išsaugojimo funkciją, nes neleidžia
bendruomenei subirti į atskirus izoliuotus istorinius draikalus.
Artosferos Internete plėtimasis neatitinka mene ir kultūroje pastebimos tendencijos stiprėti
archaiškoms formoms, grįžimui prie ištakų, gamtos. Pats tikrovės mėgdžiojimo procesas
vyksta per virtualiosios tikrovės įsisavinimą bei panaudojimą. Jis palčiai apėmė ne tik
vizualines, erdvės-laiko meno rūšis (kiną, dizainą), tačiau praniko ir į šnekamąsias-žiūrimąsias formas, atskiru atveju, folklorą.
Dalies tyrinėtojų nuomone, dabartinė būsena kultūroje imtina kaip alternatyvių vystymosi
variantų visuma, turinti 3 fazes: atrofijos, stabilizacijos ir tapsmo. Pirmojoje vyrauja simbolika
ir praeities tradicijos; antroji yra esamos kultūros pagrindas; trečioji tveria naują simbolinių
kultūrinių ryšių tipą. Interneto kultūra folklorinėmis formomis yra kaip viena ryškiausių šiuolaikybės subkultūrų.
Meninė sąmonė visais istoriniais etapais jaučia trauką prie pirmapradžio žmonijos
sąmonės lygio. Dialektiškai derindami jį su analizės siekiu, žmonės lieka ištikimi tradicijoms ir
tada, kai šios daugiau neatitinka kasdienybės sąlygų. Tradicijos yra kaip formos, kuriose
sukasi visuomenės gyvenimas; tai tam tikros sąmonėje veikiančių institutų formos. Tradicijos
patvarumas tiesiogiai proporcingas tam laikmečiui, kurį visuomenė išgyveno ne tiesiog
chronologiškai, o būtent istoriškai ir valstybiškai, t.y., kiek ja buvo prisotinta jos istorinė
praeitis. Todėl šalyse, turinčiose turtingą istorinę praeitį, archaika aktualizuojama nepavydėtinai reguliariai.
Folkloras priskiriamas šnekamajai-žiūrimajai kultūrai, išliekančiai žmonių atmintyje ir
perduodamai iš kartos į kartą tiesioginių kontaktų būdu. Be to, jis priešpastatomas spausdintai
ir aplamai rašytinei kultūrai. Komunikacija pati savaime yra pranešimas, tad vargu ar
spausdintinė kultūra gali kompensuoti tradicines žodines-žiūrimąsias formas. Tada žodinės
folkloro kultūros "saulėlydis" kartu būtų ir jos elementų turinio saulėlydis. Kitaip tariant,
asimiliuojant tas formas nei spausdintinė, nei masinių komunikacijų kultūra nepajėgios atkurti
būtinų folkloro elementų. Pasikeitė perdavimo technologija, tačiau jų nešėju tebėra
suinteresuota asmenybė. Žodinio kultūros sluoksnio prasmė tebepriklauso nuo jo
komunikacinių sugebėjimų. Kol kas vyrauja netvarkingas, žaidybinis Interneto erdvės dalyvių
požiūris į folklorą, probleminė sritis iki galo neapibrėžta, klausimų tebėra daug.
Šiuolaikinė kultūra, siekdama tapti masine, bando užtikrinti efektyvų perimamumą,
panaudodama ankstesnėse epochose funkcionavusią žodinę ir spausdintinę kultūras. Tačiau
dabar jų turinys skleidžiamas spaudos ir techninių komunikacijų kanalais, kurie, vienok, toms
kultūroms yra šalutiniai. Taigi tradicinių formų turinys negali būti adekvačiai asimiliuojamas.
Žodinių formų neatkartojamumo perdavimui būtinos tik jai adekvačios formos. Būtent todėl
kai kurių užgesusių formų atgaivinimas tampa praktine problema. Jei šioje sferoje atsiranda
kliūčių, kultūroje gali kilti prieštaravimas. Su tuo ji jau susiduria ir tikrai masine tapti negali.
Tam trukdo Interneto folklore nepakankamas būtent žodinio-folklorinio archajiškojo sluoksnio
išvystymas. Tačiau būtent jame susiformavo tebeaktualūs seniausi archetipai, stichiškai
pasireiškiantys Interneto folklore. Tiesa, archaiškųjų pradų gyvybingumo įvairiose dvasinio gyvenimo srityse priežastys nėra išaiškintos.
Būtent kūryba tinkle rodo antropologines metamorfozes ir mutacijas, pradžioje
aktualizuotas perėjimu nuo kolektyvinio, artikuliuotojo-akustinio žodžio prie individualaus,
vizualaus-spausdinto žodžio, tada vėl pereinant prie kolektyvaus, gestikuliacinio-vizualaus ir
rankų darbų žodžio. Šiandien stebimas perėjimas sugrįžimas prie tradicinio, folklorinio
žodiškumo, aktyvesnio kūniškai, fiziškai, o ne būdingo tinkle "pokalbio rankomis", kas šiaip
primena archaišką magiško veiksmo formą. Virtualus žodiškumas siūlo naujus, originalius
žodžio ir teksto pateikimo būdus. Kaip ir tradicinėje kultūroje, verbalinis veiksnys
sutvirtinamas vizualiuoju: judesiu, gestu ar kostiumu. Interneto folklore tai intonacijos,
emocijos, tempo simboliniai perdavimo būdai, kad rašytinį tekstą užpildo gyva intonacija ir
tyrinėtojams leidžia jį traktuoti kaip "žodinį-rašytinį tekstą" arba "spontanišką kalbą". Patekęs į
Tinklą rašytine forma, toks tekstas suvokiamas kaip perduodamas balsu. Interneto folkloras
šiandien pateikiamas įvairiomis žanrinėmis-stiliaus srovėmis: esė, dienoraščiai (blogai), įrašai svečių knygose ir pan.
Skirtinguose kultūros evoliucijos etapuose jos posistemių sąveika savitai atspindi
visuomenėje vykstančius socialinius procesus. Kultūros nešėjai, priklausantys skirtingiems
socialiniams sluoksniams, savaip panaudoja kultūros ir civilizacijos pasiekimus. Interneto
folkloro socialinė diferenciacija aiškiai perteikta socialiai pažymėtų kalbinių priemonių,
panaudojamų vienokių ar kitokių kalbančiųjų grupių priklausomai nuo komunikacijos
priemonių, nuo funkcinių-stilistinių kalbos charakteristikų. Filosofiniu požiūriu visuomenė skyla
į dvi klases: stratifikuotas ir situacines. Antroji variacija pasireiškia kalbos priemonių
panaudojimu priklausomai nuo situacijos; kartu glaudžiai susijusi ir socialinės veiklos sritis.
Tad įvedami dar du matai: funkcinis ir kontekstinis stilius (šis susijęs su konkrečia socialine
situacija). Įvairiose situacijose kalbos panaudojimas gali būti pristatomas kaip kontinuumas
perėjimų nuo kraštutinio oficialaus bendravimo griežtai oficialioje aplinkoje iki kraštutinio
neformalaus bendravimo visiškai neformalioje aplinkoje. Antrajam atvejui priskiriamas
praktiškai anoniminis bendravimas Internete. Šiame kontekste folkloras imasi epochų
pasiuntinio rolės, yra priminimas apie kalbos nešėjų kultūrines ištakas. Šiuolaikinis folkloras
tai ypatinga kultūrinės informacijos gamybos, perdavimo, pertvarkymo ir saugojimo priemonė.
Iš kitos pusės, jame pasireiųkia abejingumas savo šaliai ir net sąmoningas atsiribojimas nuo jos ir jos kalbos.
Pats teksto pateikimas Interneto folklore artėja prie šnekamosios kalbos. Nepaisant
rašytinio teksto pateikimo Tinkle, patys jo principai linksta prie žodinės pasisakymo formos.
Dabarties amžininkų sąmonėje folkloro žodis tai pasaulio objektyvizacijos iliuziniuose-
fantastiniuose praeities vaizduose, daugiausia pagoniškuose, būdas. Praeitis visada sugrįžta,
ta prasme folkloro sugrįžimas yra kartu ir intelektualios (aktyvių Interneto erdvės dalyvių), ir
liaudies kūrybos rezultatas ir reikalauja peržiūrėjimo, kaip pereina iš vienos į kitą. Stebimą
procesą galima būtų pateikti kaip archaiškų vaizdinių, pagoniškos kultūros transliaciją į
šiuolaikybę. Tačiau tai būtų labai pritempta. Dėl savo specifikos Interneto dalyviai toli gražu
nėra filologai ir etnografai, rinkėjai ir pasakotojai, o labiau yra žmonės, kuriuos sunku tikėtis
turint gilias žinias ir folkloro mokslinės analizės pagrindus. Tas interneto folkloristai tėra
tradicinių folkloro formų vartotojai. Sistemingumo nebuvimas neleidžia juos nagrinėti
archaiška prasme. Tad Interneto folkloro kūrėjai panaudoja folklorą kaip estetinį subjektą
todėl, kad socialinė sąmonė linksta prie jo kalbos. Taigi, pateikiama medžiaga tarsi
socializuojama, tampa reikšminga įvairiems socialiai skirtingiems visuomenės sluoksniams.
Galima pastebėti banguojantį informacijos sklidimą ji paplinta gandų, baimių, apkalbų,
anekdotų ir masinių isterijų pavidalu. Interneto folkloras reaguoja į dienos įvykius visiško
masinės sąmonės identiškumo režime ir pateikiant informaciją panaudojama ne tik tautinio-
mitinio lygmens sąlygotumų kalba, tačiau aktualizuoja ir prietarų, praeities mifologemų
atsigaminimą. Masinėje sąmonėje mitinių idėjų vyravimas intelektualiosios kultūros
nenustumiamas į antrąjį planą, todėl susidaro tam tikra įvairovė. Vienok reikia pastebėti, kad
folklorinės sąmonės elementų panaudojimas aplamai imant turi terapeutinį pobūdį.
Ką nutyli būgnai?
Dendis ir dendizmas
Ignalinos krašto legenda
Bulgarų pavasario šventės
Lėtumo judėjimas auga!..
Dostojevskių šeimos kilmė
Vanduo kalendorinėse šventėse
Rock poetika: Ziggy Stardust
G.Gurdžijevas. Ketvirtasis kelias
Čiurlionis: ar žinai, kas tai yra erdvė?
Auksinis balsas arba gimus Kambodžoje
G. Kuprevičius. Didžiojo meno sutemos
Išsilaisvinti iš nuodėmės nusidedant?
Atmintinas taurės uždangalas
SUN RA: muzika iš kosmoso
XXI a. disidentai - David Icke
Tiltai nestatomi išilgai upės
U.Eco. Įžengiant į miškus
Ž. P. Sartras. Šleikštulys
Odisėjas visapusiškas
Išmagnetintojas
Fantastikos puslapis
NSO.LT svetainė