Ką Internetas davė Elizai?

Nykioje rajono centro užeigoje pasiėmiau Martini taurę tikėdamas tyliai praleisti tas minutes, kurios dar liko iki traukinio išvykimo. Įsikalbėjau su padavėja ir ji paklausė: "Ką duoda Internetas?" Iš nuostabos net išsižiojau ir nieko gudriau nesumąsčiau: "Tai informacijos vandenynas…"

O ji mane pervėrė keistu žvilgsniu: "Tu tik pažvelk! Aš čia nešioju gėrimus ir užkandą. Aš girdėjau kalbant apie Internetą, kuris suartina žmones visame pasaulyje. Bet man niekas nepasako, kaip Internetas gali palengvinti man darbą".

Iš nuostabos pastačiau stiklą ir ilgokai nieko negalėjau pasakyti. Tada pradėjau neaiškiai murmėti: "Na tarkim, jūs susikuriate WWW svetainę, kurią gali aplankyti bet kas pasaulyje. Jie galės jus aplankyti atvykę į jūsų kraštą. Jie žinos, kokius patiekalus šiandien galite jiems pasiūlyti…"

Ji nelaukė mano tra-lia-lia pabaigos: "Klausyk! Visi, kas nori, žino, kad mano vardas Eliza. Ir žino, kad visada ras tokį pat karbonadą. Tai kaip MAN gali padėti Internetas?"

Ir vėl neradau ką atsakyti. Internete yra daug puikių dalykų, bet jame neradau nieko, kas padėtų tai simpatiškai jaunai merginai. Aš giliai susimąsčiau, kam reikalinga informacinė visuomenė asmenims, kurie nėra žurnalistai, bankininkai, buhalteriai, mokslininkai ar valstybės klerkai?

Laimei, Martini buvo puikus, o Eliza buvo nuostabi pašnekovė. Ir ji mane išgelbėjo: "Žinai, man tikrai įdomu būtų sužinoti, kokie restoranai yra pasaulyje, kokie jų patiekalai ir apie tai, ko pas mus nėra". Ir ji atsidususi prisipažino, kad kartais jos lankytojai paprašo tai, apie ką ji net nežino. Ir ratas vėl pasisuko - juk taip, daugelis restoranų Internete pateikia meniu. Užsisakiau naują stiklą Martini ir kalba nuklydo į WWW svetainių prigimtį. Laikas bėgo greitai…

Nejučia susimąsčiau - dauguma piliečių nėra programuotojai. Daugelis jų net nemoka anglų kalbos. Jie dirba savo darbą nesukdami galvos dėl Interneto protokolo (IP) 6-osios versijos ar "Iridium" palydovinės sistemos teikiamų galimybių. Technologija jiems baigiasi TV3 kanalo įjungimu ar telefono skambučiu draugei.

Tad nėra sunku įžvelgti, kad Internetas skirtas elitui. Mes šūkaujame dėl mūsų mokyklų įjungimo į informacinį Voratinklį. Klerkams išdalinome el.pašto adresus. Ir tada paklausiau Elizą: "Ką tau GALĖTŲ duoti Internetas?"

"Palengvinti man darbą", - ji ramiai paaiškino. - "Norėčiau sužinoti, koks yra kokio vyno skonis, norėčiau sužinoti, kokie yra prieskoniai ir kaip jie naudojami, norėčiau sužinoti, ką mėgsta ispanai, prancūzai, australai…"

Deja, man laikas buvo bėgti ir aš jai nepaaiškinau, kad visa tai Internete yra. Jau traukinyje aš susimąsčiau, kodėl daugelis žmonių apie tai nežino. Kas nuo jų slepia informaciją?

Likimo ironija: Eliza vardas populiarus Vartiklyje - jis yra ir fantastikos puslapyje, kur autorius kalbasi su kompiuteriu. Tai Ričardo Stylmano sukurta psichologinio pokalbio programa.