|
Julijos eilėraščių rinkinys Kasdien ilgiuos Kur tu esi? Ar dar ilgai Skrajosi ten kažkur toli? Dangus jau niaukiasi... Ir rieda ašara man veidu... Einu pirmyn, ir Nuolatos kartoju tuos pačius žodžius. Ilgiuos tavęs Labiau nei saulės šaltą dieną. Grįžtu kas vakarą prie tų minčių Ir nesinori man gyvent, bet gyvenu. Ugnis vėl kaitina krūtinę, O tu, kaip ledo luitas vandeny, Skrendi kažkur labai toli... 2001 10 02 *** Man patinka kalbėti be žodžių, Man patinka dainuot mintyse, Man patinka žiūrėti į dangų Ir plaukt debesų vilnyse. Man patinka, patinka, patinka Lauko gėlės pavasario pievose, Man patinka žiema, kai sninga Ir tyliai paskęst akyse... Man patinka, taip man patinka, Kai nušvinta ryto aušra. Kai pabudus ryte, jaučiu, kad aš ne viena Ir išaušta dar nuostabesnė diena. Bet deja, ne visada taip nutinka... Ir ne visad būna taip gera, Bet gyvenimas pamažu slenka, Todėl džiaukimės tuo kas yra. 2001 10 02 *** Nurimk, atpalaiduoki savo kūną. Užmerk akis ir nieko negalvok. Mintis lai vėjas pasigauna Ir neša... jas paleiski, nebijok... Ar tu jauti, ką šnabžda tau širdis? Neatsimerk! Klausyk ką kalba ir atmink... Mintis atpalaiduok, jų nelaikyk... Ir nemąstyk, tik įsimink ką sako kuždesys... Jau balsas tyla, ar girdi? Tyku... jokių garsų tavoj širdy... Ar jau jauti apėmusią ramybę, Kurią atsinešame su gyvybe? 2001 10 04 Tu Tu sukūrei pavasarį mano širdy Ir už tai esu tau dėkinga. Tu man įžiebei žvaigždę nakty. Niekada nebuvau taip laiminga... Tu parodei taip ieškotąjį kelią, Kurio dairomės vos tik atėję. Tu išmokei aplenkti vėją, Ir matyt viskame Sutverėją. Tu padėjai pajusti ramybę, Ir mylėti kiekvieną būtybę. Tu atvėrei man tokią platybę Ir aš pajutau begalybę... 2001 10 05 *** Aš tave pamilau, Nors dar nepažįstu. Kas naktį sapnuoju, Nors dar nemačiau... Ir aš jaučiu tavo šilumą, Kad esi kažkur čia, šalia... Tu užpildai tą tuštumą. Žinau, rasiu tave. 2001 10 06 Noras gyventi Ruduo. Saulėta diena. Veide rami šypsena... Už lango pasakiška gaiva. Kokia nuostabi diena! Girdžiu, kaip juokiasi siela Iš džiaugsmo. Šviesu. Norėčiau sėdėti štai čia, Po medžiu... Gėrėtis medžio lapais, Jo suteiktu prieglobsčiu. Ir skristi su veju laukais, Suprasti, kam čia esu. Norėčiau pavaikščioti debesėliais, Ir sužinoti, kur gyvena Kūrėjas. O kaip man sugauti šešėli Ir matyt visur tiktai gėrį? Norėčiau pereiti jūrą, Pajausti pūko lengvumą. Suprasti viską be žodžių Ir rasti nepaslėptą lobį. Norai. Tai rudenio norai, Sugalvoti visai netikėtai... Matau, kaip skraido vorai žolėje. Gera gulėt lapų patale... 2001 10 06 Šokio magija Tai nuostabu! Žinau, kad aš gyvenu! Viduje tiesiog degu, Bet dar turiu jėgų! Tai dieviška... Jaučiu kūnu ir siela. Aš kaip užburta, Man taip gera ir miela... Ištirpstu savyje Ir judesyje. Galva apsukta... Veide šypsena... Pakylėta dvasia... Gera būti čia Ir šokti pamiršus save... Lyg čia nieko nėra... Kažkokia neapsakoma jėga Šiandien paveikė mane... Jaučiuos tokia lengva, Lyg būčiau danguje... 01 10 08 *** Gaivus vėjelis kedena plaukus. Jaučiu, kaip ranka švelniai braukia per juos... Neįsivaizduoju savęs užaugus... Ir nepamiršiu niekada tos dienos... Pušų sakai pritvinkęs oras Ir karštas smėlis, deginantis basas kojas... Dangus linksmai užsisvajojęs... Šiandiena, rodos, tikras rojus! Kas naktį sapnas šis pasikartoja, Iš ryto šypseną padovanoja... Ausis pasiekia bangų ošimas Ir šaltų sūkurių į krantą nešimas... Jaučiu po kojom šlapią smėlį, Akis vis pakeliu į dangaus mėlį... Kai užsimerkiu, girdžiu laivų gaudimą Ir dūžtančių bangų į akmenis meldimą... Kitam krante plevenančios švieselės... Mėnulis... naktį budintis virš žemės... Prašau, leisk ten sugrįžti dar nors kartą, Pasiklausyti ir suprasti bangų maldą... 01 10 11 Tu (Nr.2) Tu suburk žvaigždes tamsią naktį Ir paprašyk, kad apšviestų man kelią... Jaučiu erdvėje neatskleistą paslaptį, Kuria kažkas slepia žmonių dalią... Tu sukviesk paukščių pulką margųjų, Kad, su vėju pakėlę, man paskolintų savo sparnus, Ir nuneštų virš marių gilių mėlynųjų Į beerdvius, beribius sapnus... Tu surink visas ašaras į vieną skausmo lašą, Kuris kaip deimantas skaidrus, nukritęs nesuduš. Jis atspindės visos visatos sielą, dvasią, Padrąsindamas nesuglaust sparnus. Tu man primink dainos žodžius, Kuriuos girdėdavau tenai, namuos. Jos negirdžiu šešioliktus metus... Kada gi būsiu vėl tavuos delnuos? 02 03 12 *** Aš noriu miego, padainuok man lopšinę... Ant medžių šakų balti trupiniai sniego ir rymo upeliai dar nepatvinę... O danguje užšalęs debesis pakibęs žiūri pro baltai išpaišytą langą. Staiga pabėga per nuoga lanka seniai kankinęs liūdesys... Bet ilgesys šaltais pirštukais vis bando pakutent blankiai rusenančias žarijas. Tačiau iškart pranyksta savyje, kai pasijunta esąs karštam glėbyje... Ne, aš nenoriu miego, ir nedainuoki man lopšinės... Jau rieda ašaros kamienais sidabrinės ir skrenda paukštis virš gyvybės sodo. 02-03-22 Pasiklydę tarp Kitų Mano žvilgsnis klaidžioja upės krantais, Šokinėja medžių viršūnėmis: dangaus laiptais. Kažko ieškau, bet nerandu ir man neramu... Gal pasiklydau? Nesuprantu... Mintis neranda išėjimo, Ji pasiklydo žodžių labirinte. Kam žmogui reikia pažinimo? Girdžiu šūksnius kitam krante. Jie pasiklydo. Aš ne viena. Žinia trumpam nuramina mane. Dangus apsišviečia ryškia šviesa. Akimirka, ir jau matau tave šalia. Dabar ramu. Apsidairau Ir nematau kitų. Bet jau žinau ir supratau, Kad visada yra naujų kelių. Vienu iš jų dabar einu. Kai paklystu, nesidairau žvaigždžių: Atėjo laikas sukt kitu keliu. Ir aš toliau žengiu, skrendu... 02-03-23 Pavasariui Ak tu, Pavasari, Mažasis niekadėjau, Kam priminei tai, Ko taip seniai jau neregėjau? Jaučiu, kaip bunda viskas manyje, Ir pastebiu tai gamtoje. Ilgai užsimiegojusi meškutė Jau žiovauja ir rąžos viduje. Miegalė. Prisiminė Dar pernai įžiebtą ugnelę. Vis dar rusena. Keista. Prižadina vėl mintį, kažkada nuteistą. Pavasari, tu nuostabus, Nors ir pabudini ne tik ką reikia. Tačiau, galbūt, vien tai smagu, Kai suprantu, kam gyvenu. 02-03-27 *** Ar tai tu? Nebijok, nesislėpk. Jeigu nori, net nekalbėk. Aš tik noriu pabūti kartu. Tavo buvimas malonus, Man sukelia keistus jausmus. Pabuki dar, neišnyk, Manęs pusiaukelėje nepalik. Palaikysiu už rankos. Atleisk Ir už prisilietimą neteisk. Juk taip sunku tave surast Ir tyliai savyje užgniaužt. Ar tai tu? Jau turbūt pavargai. Pamiegok. Aš ir jau einu, atsipalaiduok. Bet [pirma pasakyki] kas tu? 02-04-07
Jonas Kuzmickis. Mano žodžiai -- |