Hans Magnus Enzensberger
Aklaraštis Tuščios juostos atplasda iš dangaus elektroninis brailio sniegas iš visų debesų krinta digitaliniai pranašai užrištom akimis belazaras apčiupinėja mirguliuojančias sienas rankomis apsigraibydamas vis ta pati programa mene tekel mene mene tekel mene tekel įbrėžta: neįskaitoma nusimesk raištį karaliau žmogau ir skaityk aklųjų rašte savo paties vardą Vėjų nuotaka ji užtrenkia duris ji atplėšia duris į akis ji pripils smėlio jos plaukai tokie tamsūs kaip protas ji dejuoja ir negirdi tavosios dvejonės ji alsavimas kur alsavimą užima ir alsavimą dovanoja ji ateina su dulkių debesiu ant kaktos ir vėliavas plėšo senus laikraščius ir naujus ji gena per aikštę raudoną prieš save ji ridena suodžius ir nuodus ji išplėšia tau žodį iš lūpų ji myluoja tave ir tiria tavuosius plaučius ji trūkčioja šoka apgaubia ji graži ji mąsto apie vingį ir lūžį apkabina šaknis ji išrauna ji surenka skraidančias sėklas pakilk prieš ją ir neš ji tave pasiduok jai ir krisi ji plevena ji kelias ji supa tave ji sviedžia tave kelkis ant jos krūtinės imk ją ji neš tave ji neš tave vis tolyn
Vertė Sigitas Geda
Ženklo savarankiškumo doktrina
Dorotė Parker. Nieko tokio aš nedariau
Anglickis Stasīs. Poezija žemaitiškai
Juozas Tysliava. Verkiau, kaip vaikas
Pranciška Regina Liubertaitė. Dūžtantys miražai
Lotta Lotass. Balsai erdvėje ir kt.
Peppe Lanzetta. Sudeginti gyvenimą
Seksas filosofų gyvenime
Džeko Keruako Kelyje
Skaitiniai
Vartiklis