Hans Magnus Enzensberger

   Aklaraštis

    Tuščios juostos atplasda iš dangaus
    elektroninis brailio sniegas
    iš visų debesų
    krinta digitaliniai pranašai

    užrištom akimis
    belazaras apčiupinėja
    mirguliuojančias sienas
    rankomis apsigraibydamas

    vis ta pati programa
    mene tekel
    mene mene tekel
    mene tekel

    įbrėžta:
    neįskaitoma

    rusimesk raištį
    karaliau žmogau ir skaityk
    aklųjų rašte
    savo paties vardą

        Vėjų nuotaka

      ji užtrenkia duris
      ji atplėšia duris
      į akis ji pripils smėlio
      jos plaukai tokie tamsūs kaip protas

      ji dejuoja ir negirdi
      tavosios dvejonės
      ji alsavimas kur alsavimą užima
      ir alsavimą dovanoja

      ji ateina su dulkių debesiu ant kaktos
      ir vėliavas plėšo
      senus laikraščius ir naujus
      ji gena per aikštę raudoną

      prieš save ji ridena suodžius ir nuodus
      ji išplėšia tau žodį iš lūpų
      ji myluoja tave ir tiria tavuosius plaučius
      ji trūkčioja šoka apgaubia

      ji graži
      ji mąsto apie vingį ir lūžį
      apkabina šaknis ji išrauna
      ji surenka skraidančias sėklas

      pakilk prieš ją
      ir neš ji tave
      pasiduok jai
      ir krisi

      ji plevena
      ji kelias
      ji supa tave
      ji sviedžia tave


      kelkis ant jos krūtinės
      imk ją
      ji neš tave
      ji neš tave vis tolyn


Vertė Sigitas Geda



Ženklo savarankiškumo doktrina
Dorotė Parker. Nieko tokio aš nedariau
Anglickis Stasīs. Poezija žemaitiškai
Juozas Tysliava. Verkiau, kaip vaikas
Pranciška Regina Liubertaitė. Dūžtantys miražai
Lotta Lotass. Balsai erdvėje ir kt.
Peppe Lanzetta. Sudeginti gyvenimą
Seksas filosofų gyvenime
Džeko Keruako “Kelyje”
Skaitiniai
Vartiklis