Skyrelio turinys

Ka-ka-rie-kūūūū... Apie judesiukus www puslapiuose...
Kas lyderis? (dvi kryptys kovoje už "Internet")
Aukso gysla "Internet" biznis B.Geitso akimis
Elektroninė leidyba B.Geitso akimis
Aš cenzūruoju savo programas: Ričardo Stylmano nuomonė
"Intranet" kaina


Ka-ka-rie-kūūūū...

Labai dažnai krūvoje mėšlo viškos suranda (oi ne, ne aukso grūdą, pavasariop dažnam miestiečiui pats mėšlas auksu virsta į sodą bevežamas) puikų riebų slieką. Todėl pakęskime tuos jaunatviškus linijos smarkuolius, nes būtent tokie "genijai" ir pradėjo "Internet". Ir neaišku, koks jis būtų šiandien. Juk nereikia veržtis į buriavimo varžybas ir po to skųstis, kad bet kuri šiuolaikinė jachta yra greitesnė už tavąją iš vikingų paveldėtą geldą.

Dažnai "Java" yra tepanaudojama įvairiems judesiukams puslapyje. Yra dar vienas šaunus būdas - tai GIF 89a standartas, leidžiantis daug papildomų galimybių. Ir kadangi "Netscape" nespjovė į jį, tai didesnį piešinį galima supjaustyti sluoksniais, kurie atvyks vienas paskui kitą arba įdėti kelis freimus, išvedamas tam tikru intervalu arba cikle. Ir linijos neapsunkinsime, ir skaitytojas nesinervins, ir mokytis programuoti nereikia. Ko daugiau vištai ir bereikia!

Tik tiek "Java", tiek šie GIF'iukai labai sulėtina peržiūros programos darbą.


Kas lyderis?

Aršioje kovoje už "Internet" rinką, pirmieji spurtavo "Netscape" ir "Sun". Tačiau "Microsoft", valdantis didžiąją dalį PC operacinių sistemų ir PĮ rinkos, greitai suranda kelius ir priemones įsiskverbimui į ją. Ir pirmosios dvi (pavadinkime jas "SunScape") svyruodamos lyg nendrės audroje dar atkakliai laikosi, "Microsoft" yra didelis meistras galingiems lenktiems smūgiams iš kairės. Taigi, nors "Netscape" ir plačiau paplitęs, bet prisiminkime, kaip ten praeityje buvo su žodžių procesoriais?

Skiriasi jų požiūriai ir sprendimo būdai. "Netscape" vis kalba apie "turinio svarbą" ir koks dinaminis bus "Internet", o "Navigator" vis įsiurbs ir įsiurbs naujus duomenų formatus.

"SunScape" mano, kad ateityje peržiūros programa visiškai pakeis "Windows" ar kitą terpę - tiek namuose, tiek kontoroje. Ji, apėmusi "Java" ir jos virtualią mašiną (apie jas kitame 'Vartiklio' numeryje), tampa visiškai nauja operacine sistema. Atėjęs rytą į darbą, įjungi kompiuterį įkeldamas peržiūros programą ir visą dieną dirbi šioje terpėje rašydamas programas, skaitydamas ir rašydamas laiškus, bendraudaudamas su bendradarbiais ir ruošdamas įvairias skaičiuokles ir kitokius dokumentus. Sukuriamos programos veikia iškart visur, pradedant "Cray" ir baigiant "Macintosh" ar net mikrobangine krosnele, jei tik ji turi procesorių.

Aišku, jau paplitusi PĮ, pvz., "Word", "Excel" ir t.t. keičiama mažomis "Java" programytėmis, kurios vykdomos peržiūros programos terpėje. Nauja PĮ kuriama kaip mažų programyčių, turinčių nedaug galimybių, visuma. Bet kodėl toks modelis priimtinas? Todėl, kad tik nepilnas procentas vartotojų ruošia matematines formules ar naudojasi kitomis programų-monstrų galimybėmis. Kam man 30 Mb "Word", jei aš iš jo tepanaudoju 2 Mb? Jei kada man prireiks papildomos galimybes, - aš atsisiųsiu papildomą komponentę.

Jei turite pakankamai metų, prisiminkite, kaip "1984"-ais (metai kabutėse, nes labai jau jie sutampa su Orvelo romano pavadinimu, kurį labai sveika dabar susirasti ir perskaityti) "Didžiojo Žydrojo Brolio" įvaizdį į skeveldrytes sutrupino pneumatiniu plaktuku pilka pelytė iš garažo (t.y. "Macintosh"). Dabar tas pats, tik "Brolis" jau "Rausvas" ir pelytė iš "Javos" - ir ji sviedė iš visų jėgų liepsnojantį kamuolį tiesiai į Bilo Geitso galvą. Bet kurį šis kamuolys būtų mušlavęs nuo arenos, tik ne Bilą! Jis patyręs lošėjas ir žino, kaip gaudyti žarijų prikimštus kamuolius.

Taigi, "Microsoft" bando išlaikyti savo vartotojus, eidamas dviem keliais. Kryžkelėje dvi rodyklės - ir ant vienos užrašyta "Josi šiuo keliu - su 'Java' susidursi". Ant kitos puikuojasi "VB SCript", "Explorer", "FrontPage" ir "Internet Studio".

Vadas mano, kad jei vieni vartotojai nori rašyti savas programytes, veikiančias peržiūros programos viduje, tai kiti - panaudoti "Internet"'e jau egzistuojančią PĮ. Taigi kryptis - pateikti tokią peržiūros programą, kuri "įauga" į operacinę sistemą. Vieninga sąsaja (darbiniu "Nashville" pavadinimu) leidžia peržiūrėti "Web" puslapius, kontoros dokumentus ir kitus lokalius ar tinklo resursus.

Ir toliau bus galima naudoti sukurtą milžinišką kiekį programų tekstų "Visual Basic" ar VC++ kalbomis. Priemonės pereiti programose prie HTML puslapių bus automatizuotos. Egzistuojančias OLE komponentes galima vykdyti "Explorer" terpėje (tą užtikrina naujasis "Active/X" standartas), lyg "Java" programas.

Šis kelias irgi patrauklus - neprarandamas ankstesnių laikų patyrimas. 2.5 mln. programuojančių "Visual Basic" kalba sėkmingai tą daro ir toliau. Prieš kelis metus rašytos C/C++ programos gauna antrąjį kvėpavimą, o "Word" dirba kaip galinga peržiūros programa.

Ar yra klausimų? Saugumas ir patikimumas? Visi tik ir šneka, kokia saugi "Java" VM (virtuali mašina), o tuo metu jau žinomi du "Java" virusų tipai: pirmasis pakeičia HTML puslapius, o antrasis, lyg parazitas, užkrečia .CLASS failus. Tad šiuo klausimu patylėsiu.

Be to "SunScape" kelias gali atkartoti nesuderinamumų bangą, kaip kartą jau buvo su "Unix" 1980-ais. Negi bus tik viena peržiūros programa ir viena OS, skirta "Internet"? Ir kurios firmos tai bus nuosavybė? "Sun"? O gal "Netscape"? O ką, kitos firmos sėdės sudėję rankas ir žiūrės? Ką veiks HP, DEC, IBM ir kiti? Aišku ne! Jau dabar "Java" ir "Internet" pažymėtais ženklais pasirodo "Silicon"'o, "Dimension X", "Symantec", "Borland" produktai, o IBM realizuoja "Java" šioms terpėms: "Notes", AIX, OS/2 ir _net_ "Windows" 3.1! Visi perdarys ir tobulins "SunScape" PĮ. O išplėtimų suderinamumas? Padės standartai!? Taip sakoma ir apie "Unix", kad jis pilnai atitinka standartus, tačiau yra viena bėda - tų standartų, iš kurių galima rinktis, yra tiek daug. :(

Taigi, abi kryptys nori būti standartu. "Netscape" kalba apie atviras sistemas, juk "Windows" toks didelis, blogas ir "uždaras". Bet po to iškart prakalbsta, kad "Navigator" bus "universali platforma". Chm.... Negi teks rinktis OS žiūrint į tai, naudoju "Netscape" ar ne? :) O "Microsoft" pragysta, koks jis atviras, kaip jis dirba su standartų komitetais, o kažkoks ten "Netscape" tik ir galvoja, kaip kurti savus standartus. Žodžiu, deda vieni ant kitų net susiriesdami...

"Microsoft" sparčiai plečiasi į kitas platformas. Ir jeigu teks rinktis jį, - viską teks imti iš vienų rankų - pradedant OS ir baigiant taikomosiomis programomis. "Microsoft" pakanka padaryti vieną dalyką - "viskas turi būti bent pakenčiamai gerai". O jis tai gerai moka.

Apie minėtus ir kitais klausimais galite pasiskaityti patys:
http://www.sgi.com/Products/cosmo/code/
http://www.dimensionx.com (svetainė neveiksni)
http://www.activesw.com
http://www.takefive.com
http://www.ncc.hursley.ibm.com/javainfo/
http://www.ics.com


Aukso gysla

Bilas Geitsas, pamatęs, kad Windows 95 neplinta taip, kaip norėjosi (ne tik mūsuose žmonės konservatyvūs arba pinigą prie savęs prilaikantys), net ir besiruošdamas tapti tėveliu negali ilsėtis nepakreipęs "Microsoft" firmos "Internet" linkme. Įdomu paskaityti jo mintis šiuo klausimu.

"Internet" šiandien žada aukso kalnus. Tūkstančiai žmonių ir firmų stato už jį. Kas abejoja, kad dar daug aukso smilčių galima išplauti jo drumstame vandenėlyje. Tačiau mano nuomone, didžiausi jo klodai tebėra giliai po žeme ir nebūtinai ten, kur jo ieško kiti. Žmones taip apakina jo blizgesio viltis, kad jie pamiršta ateities realijas.

Tik keletas iš tų tūkstančių, 1849-ais besiveržiančių į Kaliforniją, pralobo. Daugeliui kitų aukso karštligė baigėsi mirtimi arba finansine nesėkme. Lengvai pasiekiamos atsargos greitai išseko, o miltų kainos išaugo keleriopai. Ir daugelis iš tų, kurie "padarė pinigus", nebuvo auksakasiai. Štai vokiečių imigrantas Levi Strauss savo biznį pradėjo trečiais karštligės metais tiekdamas sauso maisto davinius. O sėkmė jį aplankė tik po 20 metų pradėjus kniedyti kelnes iš brezento.

Panaši situacija gali būti ir su "Internet" aukso gysla. Kai augo personalinių kompiuterių populiarumus, buvo aišku, kad investuoti į šią sritį yra pelninga. Tačiau daugelis PC gamintojų sužlugo. Žymiai saugiau buvo patikėti pinigus "Intel" - mikroprocesorių gamintojai arba "Microsoft" - programinės įrangos kūrėjai. Jos gamina PC gyvybiškai svarbias dalis. Tačiau ir komponentų rinka nežadėjo didelės sėkmės, pavyzdžiui, RAM mikroschemų gamyba.

Taip ir planuojant būsimą "Internet" atnešamą pelną, reikia pamąstyti, kas bus ateinančiais 10 metų, o ne vien tik artimiausiais 6 mėnesiais. Jokios abejonės šiuo metu yra pelninga būti Internet paslaugų tiekėju. Ateities perspektyvos kol kas neaiškios.

Dabar visi kampai pilni įvairiausios programinės įrangos. Tai truputį spaudžia programinės įrangos gigantus, įskaitant "Microsoft". Iš vienos pusės, populiarieji paketai (apskaitos programos, skaičiuoklės ir operacinės sistemos) turi būti tobulinami suteikiant priemones darbui "Internet". Tada ankstesniems vartotojams bus parduodamos atnaujintos programų versijos.

Būtų gera proga pardavinėti peržiūros programas, tačiau tiek "Netscape", tiek "Microsoft" juos pateikia veltui siekdamos kitų strateginių planų. Ir jeigu pernai ateitų kas nors ir pareikštų, kad gali kurti 10 kartų geresnes programas nei bet kuris kitas, blaiviai mąstantis asmuo perklaustų: "O kodėl to nedarei anksčiau?"

Šiandien jau nesivaržoma taip kalbėti, tiesa priduriant "skirtas Internet". Ir žmonės tuo patiki: "Tikrai 10 kartų geresnes? ... ir dar Internet? Nuostabu!" Internet karštligės simptomai.


Elektroninė leidyba B. Geitso akimis

Spausdinti leidiniai turi savą skaitytojų, kuriuos sieja bendri interesai, ratą. Taip yra ir su elektroniniais leidiniais. Tačiau norint sėkmes elektroninėje srityje, nepakanka paiimti atspausdintą žurnalą ir jį perkelti į kompiuterį.

Kad žmonės įjungtų kompiuterį ir imtų skaityti tekstą ekrane, jiems reikia pateikti šviežią ir aktualią informaciją. Suteikime galimybę pateikti asmeninę nuomonę, - spaudinių "laiškų skrynelę".

"Internet" jau padeda pasikeisti moksline informacija. Moksliniai žurnalai turi mažą tiražą ir todėl jų savikaina labai didelė. Jų didžiausia rinka - bibliotekos, ir nors informacijos sklidimas buvo lėtas, kitos išeities nebuvo.

Kad "Internet" klestėtų, informacijos tiekėjai turi gauti užmokestį už savo darbą. Investicijos į ateitį yra gerai, tačiau dauguma norinčių iškart uždirbti iš skelbimų ar prenumeratos turės nusivilti. Per visą "Internet" tesurenkama tik 20 - 30 mln. dolerių. Šiuo metu elektroninė spauda tėra labiau hobi ar naudojama, kad padėtų populiarinti kitas paslaugas ar produktus.

Dauguma skaitytojų nekreipia dėmesio į skelbimus, be to juose daug didelės apimties piešinių, kurių atsiuntimas užima nemažai laiko. Mokama prenumerata (net ir patrauklių dalykėlių) labai sumažina puslapio lankomumą. Pagrindinis stabdis - nepatogu dažnai mokėti mažas sumas.


Aš cenzūruoju savo programas: Ričardo Stylmano nuomonė  

Praeitą vasarą keli "proto gumbai" sumanė Internet'e uždrausti pornografiją. O rudeniop šventeivos krikščionys šį nuopelną nusprendė priskirti sau. O aš peržiūrėjau GNU Emacs pradinius tekstus.

Na ne, jis nėra porno-kūrinys - tai lankstus ir programuojamas veltui platinamas tekstų redaktorius. Tačiau įstatymas "pjauna" ne tik pornografiją - jis draudžia nepadorią kalbą. O juk nepadorių žodžių ir vaizdų gali pasitaikyti garsių eilėraščių citatose, Luvre kabančių meistrų drobėse, raginimuose laikytis saugaus sekso ir net ... programose.

Aišku, šis įstatymas labai kritikuojamas, - ir ne tik internetiečių. Bet vos tik pabandome paaiškinti, o kas yra kitame pagaliuko gale, - iškart apšaukiami pornografijos pranašais. Ir štai todėl aš peržiūriu Emacs tekstus.

Mat, į Emacs įeina garsioji "daktarė" Eliza, savo laiku sukurta MIT profesoriaus Weizenbaum'o. Tai programa, imituojanti psichoterapeutą. Vartotojas kalba programai, o ši atsakinėja - perdirbdama paties vartotojo sakinius ir atpažinimui naudodama didelės apimties žodžių sąrašą. Tarp jų nemaža keiksmų ir sąmojingų atsakymų, pvz., "iškišk liežuvį" ar "nebūk vulgarus". O tai reiškia, kad programa nėra nekalta.

Dabar šios sąmojo šakos neliks - jeigu keiksitės, atgal gausite tik echo. Programos starto metu perspėjama, kad tai Jūsų pačių saugumui cenzūruota versija. Ir nieks negali pasakyti, ką reiškia "nepadorus', bet neaišku. kaip tą traktuos teismai, galintys skirti du metus kalėjimo. Ir kaip ten bebūtų, mes prarasime dalį savo laisvių.

Paskui JAV pasekė ir Kinija, kurioje ir taip valdžia pažeidžia pagrindines žmogaus laisves. Bet ar geresnė JAV valdžia?

Taip pat skaitykite Kas reikalinga protui?


"Intranet" kaina

Ar mes pasiruošę jam, kai pasaulyje 60% stambių firmų naudoja vidinėms reikmėms naudoja programas, veikiančias WWW pagrindu. Šis principas su elektroniniu paštu, įranga darbui grupėse ir bendru dokumentų ruošimu bei tvarkymu gundo. Jos nepriklauso nuo platformos ir lengvai įdiegiamos bei naudojamos.

Tačiau šiandien dar daugelis Web'inių programų yra tiesiog grubios ir netašytos. Juk šios technologijos galinybės nėra beribės. Ji puikiai tinka tekstų peržiūrai ir paprastučių blankų pildymui. Tačiau, pvz., kalendorinio planavimo programos yra labai lėtos, - ypač jei prireikia suplanuoti bent poros dešimčių žmonių susirinkimą. Nerasite ir duomenų replikų ar sinchronizacijos priemonių.

Ir nors viskas lyg ir pigu ar veltui - "Intranet" išlaikymas kainuoja brangiai, nes normaliam darbui reikia papildomų galingų serverių, serverių programinės įrangos ir licencijų darbo vietoms. Kai sudedi viską į krūvą...

Slaptoji doktrina
Internet kiekvienam
Kieta ar minkšta kalba?
Mano sielos grobikai
Kam Elizai Internetas?
Informacijos ekologija
Į ką iškeisčiau muilo operas?
Kaip aš pirkau kompiuterį?
Naršyklių kova
Vartiklis