Lietuvių kalba užsienyje  

1852-ųjų vasarą į rytų Prūsiją atvyko vokiečių kalbininkas, Prahos un-to prof. Augustas Šleicheris. Nepilną pusmetį pabuvęs tarp šio krašto žmonių, jis gerai išmoko lietuvių kalbą, prisirinko pasakų, dainų ir grįžęs 1859 m. išleido „Lietuvių kalbos gramatiką“ (Litausche Grammatik). Ano meto kalbos mokslo pasaulyje tai buvo tikrai sensacingas veikalas, iš karto lietuvių kalbai atvėręs duris į ne vieną Europos universitetą.

Pats A. Šleicheris jį rašė norėdamas išgelbėti iš pražūties įdomius, indoeuropiečių kalbotyrai reikalingus lietuvių kalbos faktus. Lietuvių tautos ir jos kalbos ateitimi jis, kaip ir daugelis tada Europos mokslininkų, netikėjo. Skaitydamas K. Donelaičio „Metus“, kuriuos pavadino literatūros šedevru, jis rašė: „Kaip gaila, kad žūsta tokia kalba, kuri formos tobulumu galėtų lenktyniauti su graikų, romėnų, senovės indų kūriniais“.

Ji ne tik nemirė, bet ir neužleido pozicijų mokslo pasaulyje. Ji podažniai dėstoma daugelyje pagrindinių Lenkijos, Čekijos, Vokietijos un-tų, o taip pat įvairiuose Prancūzijos, Šveicarijos, Austrijos, Italijos un-tuose. Lietuvių leksikos tyrinėtojams labai įdomūs šveicarų J.P. Locherio ir M. Niedermann'o darbai, stažuotę Vilniuje baigė italas G. Mikelinis*).

Ji jau gana senai dėstoma Helsinkio un-te. Šiuolaikinių kalbų fakultete lietuvių kalbos ir kultūros studijos pradedamos kiekvienais nelyginiais metais. Jame dirbo J. Mikola, E. Nieminenas, V. Kiparskis, vėliau K. Liukonenas (Liukkonen), metus stažavęsis Vilniuje. Čia gimusiam sūnui davė Algirdo vardą.
Dainuoja Gruzijos studentai

Taip pat skaitykite:
Tylos kalba
Baltų kalbos
Latgalos lietuviai
Fizika be gamtojo
Garderobas ir tualetas
Kieta ar minkšta (kalba)?
Visos kalbos vertos pagarbos
Kalba: nuo ištakų iki šių dienų
Ar senai kalbama lietuviškai?
Ką pasakoja Rozetos akmuo?
Lietuviai ir kuršiai
Indo slėnio raštas
Lietuvių emigracija
Žemaičių epas
Rašmenys
Vartiklis

Senos lituanistikos tradicijos ir Oslo un-te, kur daug metų profesoriavo Chr.S. Stangas, o jam pasitraukus į pensiją – jo mokinys, pasižymėjęs slavistikos ir baltistikos darbais, T. Matiasenas (Mathiassen), tobulinęsis Leningrade ir lankęsis Lietuvoje, kur skaitė pranešimą baltistų konferencijoje.

Švedijoje lietuvių kalba dėstoma Stokholmo, Lundo, Upsalos un-tuose. Iš švedų lituanistų paminėtinas K.-O. Falkas, lietuvių kalbą išmokęs Kauno un-te dėstydamas švedų kalbą (o dėstydamas Krokuvos un-te išmoko ir lenkų kalbą). Skelbiasi ir R. Ekblomas.

O Danija yra tikra kalbininkų šalis. Lietuvių kalbai joje svarbiausi L. Jelmslevo (Hjelmslev) darbai, - jis ir magistro, ir daktaro disertacijas parašė iš lietuvių kalbos. Vėliau Kopenhagos un-te lietuvių kalbą dėstė jo mokinė K. Heltberg. Paminėtini ir H. Pederseno darbai.

Anglijos Glazgovo un-to prof. V. Holtumas (Holtttum) yra keletą kartų po ilgėliau viešėjęs Lietuvoje, nes domėjosi baltų ir slavų kalbų santykiais.

1976 m. Reikjavike išleistas K. Borutos „Baltaragio malūnas“, kurį į islandų išvertė J. Hilmarsonas, 1971-72 m. lietuvių kalbą studijavęs Vilniuje. Olandijoje - N. van Wijk'as. Darbus skelbia norvegas Chr. S. Stang, estas P. Arumaa, svarbūs latvio J. Endzelins darbai. Iš rusų paminėtini T. Bulygina, V. Ivanovas, J. Otkupščikovas, J. Stepanovas, V. Toporovas, O. Trubačevas, ukrainiečių - A. Nepokupnyj.

Svarbus buvo K. Daukšos „Postilės“ dviejų tomų žodyno išleidimas 1977 m. Poznanės A. Mickevičiaus un-te. Jį parengė Č. Kudzinovskis – tai jo keliolikos metų darbo rezultatas. Svarbūs buvo ir lenkų J. Safarevičiaus, T. Zdancevičiaus, M. Hasiuko, J. Otrebskio, V. Smočinskio darbai; baltų kalbotyros klausimus nagrinėjo ir J. Kurilovičius. Iš čekų paminėtini P. Trostas ir A. Erhartas, Vokietijoje – J. Gerullis, V. Falkenhanas, R. Ekertas, G. Benzė, E. Hofmanas, V. Šmidas, E. Tanglis, J. Princas, L. Bagldauf (Jurgutytė), A. Bamesbergeris, K.H. Šmitas, o taip pat ir J. Rangė, E. Hermann'as, R. Trautmann'as, F. Specht'as, E. Fraenkelis, F. Scholz'as.

Gerų lietuvių kalbos specialistų buvo ir JAV, pvz., šveicarų kilmės A. Senas, ilgesnį laiką dirbęs Kauno un-te. Žinomi ir jo mokinio V. Šmolstygo (Schmalstieg) iš Pensilvanijos un-to darbai – jis išleido dvi knygas apie senovės prūsų kalbą. Vertingus lietuvių kalbos paminklus paskelbė G. Fordas. Baltų kalvas JAV tyrinėjo: E. Hempas, B. Jėgeris, A. Klimas, M. Kenstovičius, Dž. Levinas, V. Jaskevičius, J. Tanaka, J. Rėklaitienė, V. Zepsas, E. Maksvelas, B. Dardenas, V. Koudžilas ir kt. D. Robinsonas 1976 m. išleido „Atvirkštinį lietuvių kalbos žodyną”, sudarytą pagal 1954 m. Vilniuje išleistą „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“.

Užsienyje yra apie 40 lituanistikos centrų, kur lietuvių kalbą apie dėsto 100 humanitarų, o jos mokosi per 600 studentų, - gausiausiai jų - Čekijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje. Be jų, keliose dešimtyse šalių veikia sekmadieninės mokyklos, kurių daugiausia Anglijoje ir Airijoje. Taip pat, pvz., Airijoje 2016 m. lietuvių kalba paskelbta viena iš 4 prioritetinių užsienio kalbų bendrojo lavinimo mokyklose, t.y. moksleiviams, kurių gimtoji kalba yra lietuvių, sudaryta galimybė lankyti trumpuosius lietuvių kalbos kursus. Pvz., 2017 m. lietuvių kalbos egzaminą Airijoje laikė 237 lietuviai moksleiviai.

Ir pagaliau 2012 m. Gruzijoje Technikos universitete įsteigtas Lietuvių kalbos ir kultūros centras, kuriame ne tik kad gruzinų studentai iš įvairių Gruzijos aukštųjų mokyklų mokosi lietuvių kalbos (2016 m. jų jau buvo per 50), bet ir įvairiais aspektais pristatoma pati Lietuva, stiprinami Lietuvos ir Gruzijos kultūriniai ryšiai. Jam vadovaujantis Vidas Kavaliauskas daug dėmesio skiria muzikai, tad jo studentai gražiai (ir labai išraiškingai, su vaidybos elementais) dainuoja lietuviškas kalbas, dalyvauja „Skamba skamba kankliai“ ir kituose Lietuvos festivaliuose. Netgi pastatytas spektaklis „Sapnas“, kurio premjera įvyko 2016 m. gegužę Anykščių kultūros rūmuose per Mėgėjų teatrų šventę „ARTimi 2016”.

Lietuvių kalba pasiekė ir tokias šalis, kuriose apie ją nežinota. Pvz., Melburne Monašo un-te ją dėstė čeko P. Trosto mokinys I. Marvanas, parengę monografiją apie lietuvių kalbos morfologiją. Baltistikos, ypač latvistikos, klausimais domėjosi ir pietų Australijos Flinderio un-to prof. T. Fenelas (Fenell), lankęsis ir Lietuvoje.

Japonijos lituanistas I. Muratas iš Tokijo Ekonomikos koledžo irgi yra lankęsis Lietuvoje. Jis į japonų kalbą išvertė A. Baranausko „Anykščių šilelį“, dalį K. Donelaičio „Metų“.

Indijoje 1977 m. gegužės 29 d. mirė Kalkutos un-to prof. S.K. Četerdžis (Chatterji), Lietuvoje ir Latvijoje lankęsis 1964 ir 1966 m. Jis 1968 m. išleido knygą „Baltai ir arijai“, kurios pagrindą sudarė jo paskaitos, skaitytos Simloje, Indijos aukštesniųjų studijų institute. Lietuvoje Četerdžis turėjo gerą bičiulį, keliautoją ir antropologą A. Pošką, su kuriuo susipažino tam esant Indijoje.

*) Gvidas Mikelinis (Guido Michelini, g. 1951 m.) – italų kalbininkas, Lietuvos MA užsienio narys (nuo 2007 m.), Lietuvių katalikų MA akademikas.
1988 m. apsigynė daktaro disertaciją „Laiko, veiksnio ir nuosakos kategorijos ir jų funkcionavimas baltų kalbose“. Tyrinėja senovės lietuvių kalbos paminklus, nagrinėja ir prūsų kalbos problemas. Į italų kalbą išvertė A. Baranausko „Anykščių šilelį“ (1990), „Sibiro lietuvių dainas“ (1991).

Toks nepilnas buvusių lietuvių kalbos tyrinėtojų ir puoselėtuojų sąrašas užsienyje. Galite papildyti šį sąrašą arba išsakyti pastabas ir komentarus žemiau esančioje atsiliepimų srityje.

          Jūsų vardas: 
Jūsų el.pašto adresas: 

Jūsų žinutė:

           

Lankytojų žinutės

Dar nėra nė vienos žinutės...