Garderobas ir tualetas,
Jonas Klimavičius// Tarybinė moteris, 1985 m., nr. 12

Susirūpinimas, kad tarptautinių žodžių vartojama per daug, kad jie kaišiojami per dažnai, stelbia savus žodžius, yra teisingas, tačiau ne visada reikia būti tokiems rūstiems. Be garderobo negali gyvuoti teatras, be tualetų - moterys, taip yra ne nuo vakar, su šituo reikia susitaikyti.

Jau 1907 m. Tilžėje E. Jogomasto spaustuvėje išleistame J. Šlapelio „Svetimų ir nesuprantamų žodžių žodynėlyje“ šiedu žodžiai yra: garderobas - kambarys ar spinta drabužiams pasidėti; visi kieno nors Garderobe by Roman Zaslonov drabužiai (rūbai); tualetas - moterų apitaisas; stalelis su veidrodžiu ir stalininkėliais (t.y. stalčiukais) moterų pasipuošimui reikalingiems daiktams pasidėti. Garderobas ir tualetas yra ir J. Norkaus „Svetimų ir nesuprantamų žodžių žodynėlyje“ (1924), K. Borutos, P. Čepėno, A. Sirutytės-Čepėnienės sudarytame, J. Žiugždos redaguotame „Tarptautinių žodžių žodyne“ (1936), verstiniame, Ch. Lemcheno redaguotame „Tarptautinių žodžių žodyne“ (1969). Jie pateikti ir norminamajame „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (1972): Garderobas - 1. patalpos ar spintos drabužiams laikyti; drabužinė, rūbinė; 2. ten laikomi drabužiai; tualetas - 1. drabužiai ir papuošalai (ypač moterų); 2. savo išorės sutvarkymas; 3. stalelis su veidrodžiu ir stalčiukais; 4. išvietė. Tualeto reikšmė „išvietė“ atsiranda tik 1969 m. „Tarptautinių žodžių žodyne“. Tai šiek tiek pavėluota, bet šiaip šioji reikšmė yra naujausia, šia reikšme 1936 ir 1951 m. „Tarptautinių žodžių žodyne“ yra klozetas. Nors jis žodynuose pateikiamas ir dabar, bet vartosenoje jau yra išstumtas tualeto. Lietuviškas atitikmuo išvietė yra vertinys iš vok. abort (priešdėlis ab- ir ort „vieta“; nepainioti su tarptautiniu lotyniškos kilmės žodžiu abortas; išeinamoji - iš lenkų >ustęp.

Taigi būtiniausi dalykai yra aiškūs, reikia tik kai ką patikslinti, papildyti. 1969 m. „Tarptautinių žodžių žodyne“ tualeto naujausios reikšmės aiškinimas „išvietės pavadinimas viešose vietose (teatruose, kinuose, restoranuose)“ yra per siauras - tualetas yra ir butuose su patogumuose. tiksliau negu „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“ aiškina 1969 m. „Tarptautinių žodžių žodynas“: 2) patalpa visuomeniniame pastate viršutiniams drabužiams laikyti, /.../. Pridurtina, kad garderobas labiausiai taikomas teatrui (artistams, ne žiūrovams). Tualetas paprastai yra moterų drabužiai ir tik prašmatnieji, apskritai, tai prašmatnus žodis, daugiausia knyginis, specialus, šnekamojoje kalboje retas. Dažnas tarptautinis žodis, vartojamas paprastojoje kalboje ir daugumai žinomas, dar kaip ypatingiau vartojamas ir kokioje specialioje srityje. Pavyzdžiui, E. Griško, T. Parfentjevos, B. Baryšnikovo vadovėlyje „Maisto prekės“ (1976) skaitome: Pagrindinės gyvulių skerdimo operacijos yra šios: /.../, skerdienų tualetas (sumušimų ir kraujo išsiliejimų nuvalymas, plovimas vandeniu po dušu ir kt.) (p. 213). Tai neįprasta, keistoka, bet negalima, savo skoniu vadovaujantis, atmesti, nepaisyti. Žodžių garderobas ir tualetas niekas nėra taisęs.

Garderobas, tualetas, klozetas yra tarptautiniai žodžiai. Kaip būdinga, įvairiose kalbose jie turi tų pačių, bet ir skirtingų reikšmių. Lenk. garderoba yra ir „grimo kambarys“, seniau reiškė ir „kambarys, kuriame laikomi, siuvami ir taisomi drabužiai, skalbiniai, taip pat gyvena tarnai“, garderobiana - „kambarinė“; ital. guarderoba - ir „kambarys skalbiniams laikyti“; angl. garderobe yra retas, kartais reiškia „garderobas“, seniau ir „drabužinė“, net „sandėlis, arsenalas“, o „drabužiai, rūbai“ yra clothes, clothing, „drabužinė“ - cloak-room, „spinta“ - wardrobe. Lenk toaleta, vok. toilette, angl. toilet yra ir „prausykla, vonios kambarys“; angl. closet yra turėjęs ir reikšmes „sieninė spinta“, kabinetas, net „monarcho apartamentai“, Amerikoje - „sandėliukas“. Pranc. garde-robe yra 1) „drabužių spinta“, 2) „drabužiai, garderobas“. Garde reiškia: 1) „[ap]saugojimas“, 2) „priežiūra, globa“, 3) „slaugymas“, 4) „sargyba“, 5) „gvardija“, plg. tarptautinius žodžius avangardas, ariergardas, gardemarinas „Rusijos jūrų akademijos praktikanto laipsnis, įsteigtas Petro I“. kordegardija senovėje „sargybos būstinė su dabokle“, gardez (tariama „gardė“) „saugokite (valdovę)“ (šachmatininkų mėgėjų privačiose partijose kartais vartojamas įspėjimas, kad valdovei gresia kirtimas). Pranc. garder yra ne romaniškos, o germaniškos kilmės žodis – iš frankų wardon, plg. vok. warten „slaugyti, prižiūrėti“, angl. ward 1) „atremti, nukreipti“, 2) „nukreipti smūgį“, 3) psn. „saugoti, ginti“. Pranc.robe yra: 1) „suknia, suknelė“ (Robe de chambre „kambarinis drabužis, chalatas“), 2) „(teisėjų, advokatų) mantija“. Ir šis prancūzų kalbos žodis yra germaniškos kilmės – iš Garde-robe rauba (reiškė „grobis“). Iš sen. prancūzų kalbos pasiskolintas angl. robe 1) (paprastai daugiskaita) „mantija“, 2) amer. „chalatas“, 3) amer. psn. „suknelė“, 4) poez. „r9bas, apdaras“, 5) amer. „kojų apdangalas“, taip pat. Angl. wardrobe. Iš pranc. robe, ital. roba ar nauj. vok. aukšt. robe yra pasiskolintas rusų roba „ilga puošni suknelė“, dabar „tam tikri specialūs drabužiai (kareivių uniforma ir kt.)“. Rusų ir baltarusių rub „prastas drabužis“ ir žinomesni „rubacha, rubaška“ yra savi žodžiai, susiję su „rubitj“ (iš čia ir „rublis“, pinigo reikšme vartojamas nuo 1316 m.), giminiški ir lietuvių rembėti, rumbuoti, rumbas. Iš baltarusių „rub“ yra lietuvių kalbos skolinis rūbas. Dažniausias jis rytų Lietuvoje, reiškia „drabužis“, vietomis „audinys“, pariniais ar Baltarusijos lietuvių salose turi daug vedinių: rūbelis, „didelė skara, nuometas, vystyklas, rūbėnas, lininis audinys, lininiai siūlai, skara“. Rūbas pasiskolintas seniai, vartojamas jau pirmojoje lietuviškoje knygoje – M. Mažvydo katekizme. Pirmojo lietuvių kalbos žodyno autorius K. Sirvydas jau pasidarė rūbinę, rūbininką ir dabar nebevartojamą žodį rūbynė „spinta“. Bendrinėje kalboje rūbas paprastai yra geras, prašmatnus drabužis.

Pranc. toilette žinomas nuo 1352 m. (forma teilete) „drobės gabaliukas“, XVI a. – „skalbiniai“, XVII a. – „apsirengimas, rengimasis“. Tai žodžio toile (forma teile žinoma nuo XII a.) mažybinė forma. Pranc. teile yra skolinys iš lot. tela, o šis yra iš texla „audinys“ – iš veiksmažodžio texo, texui, textum, texere „austi, pinti“, plg. tarptautinius žodžius tekstilė, tekstas.

Angl. closet, iš kurio paplito tarptautinis žodis klozetas, irgi nėra angliškos kilmės: per sen. prancūzų kalb. jis yra atėjęs iš lot. clausum „uždara, aptverta vieta“.

Be abejo, garderobas, tualetas liko iš galomanijos, t.y. prancūzų kultūros, viso kas prancūziška garbinimo, laikų. Kai kas atsisijojo, daug kas liko. Šiaip jau žodžių skolinimosi priežastis yra kalbinė reikmė, būtinybė, bet veikia ir nekalbinės priežastys. Garderobo, kai kurių tualeto reikšmių atveju gal mažiau buvo būtinybės, daugiau prašmatnybės. Bet kalbai labai svarbu pastovumas; nei iš šio, nei iš to atsisakyti žodžio, kad ir lyg nebūtino, negalima. Veneros sritis pilna tokių pusiau būtinų, pusiau nebūtinų skolinių. Su moterimis ir teatrais sunku pasiginčyti. Antra verta, pasižvalgykime po Marso sritį – karybą, techniką – čia tarptautinių žodžių irgi apstu.

Tylos kalba
Baltų kalbos
Svarbūs terminai
Reikėtų vienodžiau
Lietuvių kalba užsienyje
Kieta ar minkšta (kalba)?
Visos kalbos vertos pagarbos
Matematikos filosofinės problemos
Kalba: nuo ištakų iki šių dienų
Omaras Chajamas: ne vien Rubijatai
Struktūrinė lingvistika: Kalba ir kalbėjimas
Matematinė kalba ir simbolika
Ar mašina kada nors mąstys?
Fizika be gamtojo
Indo slėnio raštas
Šis tas apie balsą
Skurdo kultūra
Rašmenys
Vartiklis