Aleksandras Didysis. Mūšis prie Issus  

333 m.pr.m.e rugpjūtį Aleksandrui Didžiajam pasiekus Kilikiją, vadus pasiekė gandai, kad Persijos valdovas Darius III Babilone telkia armiją. Iš tikrųjų, jis paliko Babiloną dar liepos mėnesį ir su didele kariuomene artinosi prie makedoniečių. Plutarchas iš Chaeronea "Aleksandro gyvenime" rašo, kad toji armija buvo 600 tūkst. Karių. Šis skaičius, aišku, gerokai padidintas.

Tuo metu Aleksandras Didysis susirgo. Dar senovėje buvo laikoma, kad jis išseko, tačiau, iš tikro, mėnesiui nuo Gordiumo jis buvo apsinuodijęs. Yra net anekdotas apie Aleksandrą ir jo gydytoją Pilypą iš Akarnarijos.

Pasveikęs, Aleksandras iškart pradėjo naujus karinius veiksmus. Jis pats ėjo į vakarus, kaudamasis su Kilikijos kalnų gentimis, laikytomis plėšikais ir nusikaltėliais, bet išgarsėjusiomis kaip isauriečiais.

Tuo pat metu Parmanionas su nedidele armija nužygiavo link vadinamųjų Asirijos vartų, t.y. perėjos tarp Kilikijos pakrantės lygumos ir Orontes upės lygumų – pagrindinio kelio iš Babilonijos į Kilikiją. Jis netikėtai gavo žinią, kad Dariaus armija yra Sochi, tik už 2 d. kelio. Aleksandrui buvo pasiųstas pranešimas, kuris su kariuomene 120 km atstumą įveikė per 48 valandas ir prisijungė prie Myriandro.

Abu karvedžiai planavo pulti Darių Sachi, bet aptiko, kad ten jo nėra, o persų armija atsidūrė jų užnugaryje – Persijos valdovas perėjo Amanus perėją, užėmė Isą ir atkirto vienintelę makedoniečių tiekimo liniją. Aleksandras atsidūrė spąstuose. Jo armija negalėjo traukti nei į pietus, nei į rytus, kur buvo nepažįstamos priešo teritorijos. Teliko grįžti į šiaurę ir susikauti su milžiniška profesionalių karių armija.

Makedoniečių armija buvo 26 tūkst. pėstininkų ir 5,3 tūkst. Raitelių. Persų tikslus skaičius nežinomas, bet spėjama jų buvus apie 60 tūkst. Makedoniečiai nusileido prie Pinarus upės ir gerai matė priešus kitoje jos pusėje. Darius ir graikų samdiniai buvo centre, o kraštus gynė cardaces, persų falangos.
Battle at Issus

Aleksandras ryžosi pulti, bet pastebėjo, kad dešinėje ant kalno Darius išdėstė pajėgas, galinčias pulti iš užnugario. Tad jis paliko dalį lengvųjų pėstininkų, truputį kavalerijos ir lankininkų kalvų papėdėse. Sunkiąją kavaleriją Aleksandras nukreipė į dešinę – taip dalį pajėgų atitraukdamas į tą pusę ir sudarydamas plyšį link centro. Aleksandras įsiveržė į tą plyšį, pralaužė priešo gretas ir užpuolė centrą. Tuo pat metu falanga perėjo upę ir susikovė persų dešiniajame sparne ir su graikų samdiniais.

Darius kovėsi kovos vežime tol, kol žuvo jo apsauga. Tada jis paliko mūšio lauką. Graikai tai laikė pabėgimu, tačiau, nors žūti mūšyje ir garbinga, tačiau nepraktiška. Priešiškos jėgos valstybėje būtų netrukę sukelti civilinį karą.

Įdomūs dalykai vyko po mūšio. Parmanionas nuskubėjo į Damaską (350 km žygio priešo teritorija) ir užgrobė Dariaus iždą pasiimdamas 55 tonas aukso, daugybę sidabro, 329 muzikantus, 306 virėjus, 13 konditerius, 70 vynininkų, 40 kvepalų gamintojų ir Dariaus rūmų moteris. Nestebina, kad prireikė 7000 nešulinių gyvulių turtui pernešti. Darius pasiūlė didelę išpirką už motiną, žmoną ir vaikus, bet Aleksandras atsisakė.

Battle at Issus. Pompeii
Iš aukso ir sidabro buvo kaldinamos naujos monetos. Vienoje jų pusėje Heraklis (su Aleksandro bruožais), o kitoje Dzeusas soste. Jos turėjo tikti finikiečiams, garbinusiems Heraklį ir vadinusį jį Melqartu. O sėdintį dievą galėjo tapatinti su Ba'al.

Tarp paimtų moterų buvo Dariaus motina Sisygambis, žmona Statira, 5 m. amžiaus sūnus ir dukros Barsine (ar Statira) ir Drypetis. Jis jas laikė padoriai ir Plutarchas rašo, kad Aleksandras neturėjo intymių santykių su Dariaus žmona. Tačiau Statira buvo paimta 333 m.pr.m.e. lapkritį ir mirė gimdydama 331 m.pr.m.e. rugsėjį. Kūdikio vaiku tikrai negalėjo būti Darius!

Tarp persų moterų buvo Barsine, persų vyriausiojo kariuomenės vado Memnono iš Rhodes našlė, 7-8 m. vyresnė už Aleksandrą. Jie jau buvo susitikę, kai su Memnonu, tėvu Artabazus= ir broliu Pharnabazu buvo tremtyje Makedonijoje. Dabar draugystė peraugo į meilę. Aleksandrui tuo metu buvo 23 m. Pagal makedoniečių pažiūras, jam jau reikėjo žmonos - homoseksualių santykių laikas baigėsi. Hefaestionas negalėjo toliau likti Aleksandro mylimuoju, tačiau jų santykiai išliko artimi ir Aleksandras buvo sukrėstas Hepaestion mirties 324 m. pr.m.e.

Po kelių mėnesių diplomatinių ryšių, Darius pasiūlė makedoniečiams visą kraštą į vakarus nuo Eufrato. "Aš sutikčiau, jei būčiau Aleksandras", įvertino Parmanionas. "Ir aš, jei būčiau Parmanionas", replikavo Aleksandras. Aleksandro pirmieji laiškai Dariui buvo labai grubūs, su nebūtais kaltinimais (pvz., tėvo Filipo nužudymu) Ir Darius negali atsakyti jam kaip lygus. Aleksandras laikė save Azijos (ir pasaulio) valdovu.

Po pergalės prieš Darių, Aleksandras įkūrė Aleksandrijos miestą sužeistiesiems (dabar Iskanderis).

Map of empire

Senovės istorikai
Kur išėjo hetitai?
Aleksandro Didžiojo varžovai
Aleksandras Didysis ir Atlantida
Aleksandras Didysis ir amazonių karalienė
Aleksandras Didysis Jeruzalėje
Hiperboriečiai senovės liudijimuose
Trumpa istorijos mokslo istorija
Prokopijus. Nuslėptoji istorija
Tyro vergų sukilimas
Prabilo etruskų rašmenys
"Sutvėrėjo" žemėlapis
Odisėjas visapusiškas
Sibilės
NSO.LT svetainė