Tyro vergų sukilimas pagal Justiną
18-os knygos įžangoje rašoma:
"18 knygoje pateikiami Piro iš Epiro veiksmai prieš romėnus Italijoje ir,
po to, žygis per Siciliją prieš Kartaginą. Taipogi aprašoma Sidono finikiečių bei Veliae kilmė ir kartaginiečių veiksmai".
Pastaba: Posakis "Veliae kilmė" beprasmis ir kai kurie komentatoriai išvis "šalina" (atmeta) ar net keičia Sidonis į Didonis.
Pirmuosiuose 5 skyriaus sakiniuose yra nuoroda į tai, kas pasakyta anksčiau apie Tyro gyventojų nelaimes (11.10.10-14), paliudijimas kaip finikiečiai įkūrė Tyrą - palikę namus po žemės drebėjimo ir apsistoję Asirijos pelkynuose, o po to artimiausioje jūros pakrantėje. Ten įkūrė miestą, pavadintą Sidonu (finikietiškai "sidon" yra "žuvis"). Karaliaus Askalono išvyti, jie laivais atplaukė į Tyrą, - iki Trojos sugriovimo.
Toliau prasideda liudijimas apie vergų sukilimą:
"Tada ilguose ir permaininguose karuose su persais, jie (Tyro gyventojai) buvo
išsekinti, - ir nors šventė pergales, jų galią silpnino vergai, kurių buvo neįtikėtinai daug -
ir jie patyrė nepelnytą nuobaudą: tad tie, sudarę sąmokslą, žudė kiekvieną laisvą
gyventoją bei savo šeimininkus, taip pat užgrobė miestą, kaip ir valdžią, ir moteris,
gimdžiusius laisvus vaikus, kokiais patys niekada nebuvo".
|
Žinomiausi vergų sukilimai ir juos sekusios vergų valstybės vyko 140-70 m.pr.m.e. laikotarpiu. Jiems būdinga:
Cituotame fragmente bandoma įteigti - vergai, iš esmės, yra blogi; jiems negali būti pasigailėjimo. Kodėl kilo maištas? Priežastis viena: vergų buvo perdaug. Nenurodoma jokių konkrečių skriaudų. "Iš daugelio tūkstančių vergų buvo vienas, kurio nekaltą prigimtį paveikė jo šeimininko ir mažojo sūnelio nelaimės, kuris gerbė šeimininkus su žmogiškąja užuojauta labiau nei jų nekentė. Tada, perėmę tą teisę iš mirusiųjų, vergai nusprendė, apsvarstę kartu valstybės klausimą, išsirinkti karalių iš savo tarpo; tą, kuris pirmas išvys Saulės šviesą, kaip galingiausias žmogus ir priimtiniausias dievams. Vergas tai persakė Strato (toks buvo jo šeimininko vardas), kuris slėpėsi". Čia įsidėmėtinas religinis motyvas, taipogi pastebėtas kituose vergų sukilimuose. Ryšis su tekančia Saule primena Darijaus I išrinkimą. Legendoje apie Romulą ir Remusą, dievų valia buvo parodyta per ženklą: jiedu užėmė savo vietas (neabejotinai, auštant) ir Romulas buvo išrinktas, nes pamatė 12 grifų, o Romusas tik 6 (nesvarbu, kad anksčiau). Karaliaus išrinkimas būdingas ir kitiems vergų maištams ir susijęs su didelio darbininkų iš Rytų (kur vyravo monarchija) poreikiu. Buvo toleruojami piratai, nes padėjo išlaikyti mažą vergų kainą. |
|
Strabono vardas paminėtas siekiant padidinti pasakojimo įtikinamumą. Žinomi istorikai Strato buvo Strato iš Aradus (KurcijusA 4.1.6) ir Strato iš Sidono (Curtius 4.1.16). Kurcijus Rufas buvo vienas Aleksandro Didžiojo istorikų, kurių kūriniai sudaro vadinamąją "vulgatą". Apie šiuos Strato Justinas turėjo žinoti palyg., pvz., pasakojimą apie Abdalonymus (11.10.8). Kurcijus tvirtino, kad Strato buvo Sidono valdytojas, kurį nuvertė Aleksandras ir pakeitė Abdalonymus (Kurcijus 4.1.15-23). Aptariamojo epizodo Strato yra išmonė.
"Jam pranešus, vidurnakty, kai visi išėjo į lauką, visiems pasisukus į rytus, jis vienas žvelgė į vakarus".
Pateikiama kažkas komiško -primena Ksenofono anekdotą apie naujoką kareivį, visada žygiavusį į priešingą pusę (Cyrop. 2.2.7) ar Diogeną, ateidavusį į vaidinimą, kai kiti jau skirstydavosi. Bet mūsų nežinomas šaltinis niekada nešmaikštauja, jis mirtinai rimtas.
"Visiems atrodė kvaila tikėtis, kad Saulė patekės iš vakarų. Bet, brėkštant, Saulė pirmiausia apšvietė visu savo grožiu aukščiausius miesto kraigus. Kol kiti laukė pačios Saulės pasirodymo, jis pirmas parodė į Saulės spindulius ant aukštų miesto atbrailų. Ir tai parodė ne tarno protavimą ir nurodė tyrusiems, kad tasai yra šeimininkas, ir tada buvo suprasta, kaip smarkiai laisvų žmonių protas aukštesnis už vergų, ir kad vergai gali parodyti tik pagiežą, bet ne išmintį".
Ir čia autorius išsiduoda, kad smerkia vergus, nes jie vergai. Jie beviltiškai pasmerkti nuo pat gimimo. Štai kodėl jis anksčiau pareiškė, kad nužudytų vyrų moterys gimdė vaikus laisvais, kokie jie niekad nebuvo. Jų prigimtis ir toliau liko vergo. Panašiai Aristotelis, gynęs vergiją, argumentavo, kad kai kurie žmonės iš prigimties yra vergai, nes negali mąstyti savarankiškai.
"Tad seneliui ir jo sūnui buvo atleista, o kadangi jie buvo nurodyti dieviškos apraiškos, vergai išrinko Strato karaliumi. Jam mirus karalystę paveldėjo jo sūnus, o vėliau šio palikuonys".
Taip "atėmus valdžią iš vergų", epizodas užbaigiamas:
"Šis vergų sąmokslas tapo garsus kaip pavyzdys, ko visos pasaulio šalys turi
baimintis. Todėl Aleksandras Didysis, kariaudamas rytuose, užėmęs miestą, dėl
visuomenės saugumo visus išlikusius gyvus mūšyje pakorė ant kryžių - senovės maišto
priminimui. Tačiau jis nelietė Strato šeimos ir atstatė valdžią jo palikuoniui, pašalinęs
vergų veiksnį sukurdamas užuovėją laisviems ir nekaltiems gyventojams, kad miestas galėtų būti atkurtas turint sąlytį su jo pradžia".
Kitokią šio sukilimo interpretaciją pateikia J. Elaye (žr. lit. sąrašą).
Literatūra:
- J. Elayi. La revolte des esclaves de Tyre relatee par Justin // MDAI(B), No 12 (1981), p.139-150
- Joseph Vogt. Sklaverei und Humanitat, 1965
- W.L. Westermann. The Slave System of Geek and Roman Antiquity, 1955
- H.A. Ormerod. Piracy in the Ancient World, 1967
- W.A. Laidlaw. A History of Delos, 1933
- Quintius Rufus. The History of Alexander, transl. John yardley, 1984
- Ancient History Bulletin 5, 1991, p.59-65, Truesdell S.Brown. A musculine history of the slaves of Tyre
Judėjai
Žydų suka
Judafobija
Senovės istorikai
Kur išėjo hetitai?
Kaip buvo užrašyta Tora?
Rabinai prieš Internetą
Apie žydų ir lietuvių konfliktus
Sandūra: Judaizmas ir helenizmas
Herodotas apie hiberborėjus
Aleksandras Didysis Jeruzalėje
Aleksandras Didysis ir amazonių karalienė
Judaizmas kaip filosofija romėnų laikais?
Mošė Maimonidas - viduramžių žydų racionalistas
Žydų tauta sukurta dirbtinai
Senoji Indijos istorija
Saharos įsisavinimas
Simonas Samarietis, Magas - pirmasis gnostikas
Mani - manicheizmo pradininkas
Istorikas ir valdovas
Hanukos ištakos
Filosofijos skyrius
Mitologijos skiltis
Religijos skiltis
Vartiklis