|
Prakeikti senovės žemėlapiai Filme Prisiminimai apie ateitį (1970, pagal fon Danikeno Dievų
vežimus) visoje planetoje randama svečių iš kosmoso pėdsakų. Kažkur pradžioje yra toks epizodas: saulė teka už laibų Stambulo minaretų, seni rūmai, o juose
išblukęs žemėlapis, aprašytas sliekiškais arabų rašmenimis. Jis parodomas stambiu planu, o balsas paaiškina, kad tai
admirolo Pirio Reiso1) žemėlapis: ir jis aiškiai darytas iš aukštai, iš kosminio laivo, pakibusio virš Egipto. 1929 m. Turkijos Nacionalinio muziejaus direktorius Mehlilas Edhemas2) senuosiuose Turkijos imperatoriaus rūmuose surado ant gazelės odos nupieštą žemėlapio fragmentą, ant kurio buvo užrašyta, kad jį piešė 919 hidžros metais (1513 m. kovo mėn. pagal Grigaliaus kalendorių) piešė turkų admirolas Piris ibn Hadžis Memedas. Žemėlapyje galima atskirti Ispaniją, Vakarų Afriką, Atlanto vandenyną ir ... Amerikos krantus. Pačioje apačioje vingiavo krantai, kuriuos sunku priskirti kokiam nors 1513 m. žinomam žemynui. Bet vėliau apie žemėlapį pamiršo... Po Antrojo pasaulinio karo jo nuotrauka pateko amerikiečių kartografui A. Maleriui, kuris pastebėjo, kad žemėlapis primena ekvidistancinę projekciją, kurią Maleris buvo daręs karo metais. Tai lygių nuotolių projekcija, daroma lakūnams. Imamas taškas, iš kurio turi skristi lėktuvai ir žemėlapis braižomas taip, kad nubrėžus apskritimą iš to taško, visi atstumai iki jo vienodi. Be to paanalizavus nustatyta, kad Amerikos kontūrai nupiešti tiksliau, nei žinojo to meto keliautojai. Kolumbas Karibų salas atrado 1492 m. Tais metais išleistas M. Behaimo3) atlasas, kur Amerikos vietoje tebetyvuliuoja vanduo. 1492 m. Vasko da Gama4) apiplaukė Afriką. 1500 m. išleidžiamas de la Kosos5) žemėlapis su Šiaurės Amerikos krantų kontūrais. 1501 m. P. Kabralis6), plaukdamas aplink Afriką į Indiją, vėjo nunešamas prie Brazilijos krantų; Pietų Amerikos pakraščius iki 1507 m. kelis kartus aplankė A. Vespučis7). Tačiau Pietų Ameriką Magelanas8) apiplaukė tik 1520-ais (o grįžo namo tik 1522 m.), Antarktidą F. Belingshauzenas9) ir M. Lazarevas10) atrado 1821-ais (po 300 m. po Piro Raiso žemėlapio nupiešimo). Be to Maleris dar paskelbė, kad tame žemėlapyje teisingai pažymėti ir kalnai bei upės, kurių tuo metu dar nežinojo. O prie Antarktidos esą pavaizduotos salos, kurios dabar nematomos, nes ledai jas sujungė su žemynu. 1949-53 m. seismologiniai tyrimai patvirtino, kad ties karalienės Mod žeme11) yra ledo paslėptos salos. Įdomiausia, kad Malerio teigimu geografiniai ilgiai atitinka dabartinius. Iš kur tada Piras Raisas gavo tuos duomenis, jei pats užrašė, kad šiais laikais niekas neturi tokio žemėlapio kaip šis, o jis nubraižė iš maždaug 20 žemėlapių, kurie [pasaulio] buvo piešti Aleksandro Dviragio [Makedoniečio] laikais [ir] rodo neapgyvendintąją pasaulio dalį; arabai juos vadina Džaferije. Gaila, kad iš jo žemėlapio liko tik skiautė o tai gal sužinotume ir daugiau... bet iš kur jis gavo tas žinias?! Ir mokslininkai paprasčiausiai nusprendė, kad Malerio išvados skubotos, netikslios . Tačiau šiuo žemėlapiu susidomėjo Č. Hepgudas, nusprendęs išsiaiškinti, kokia projekcija naudota ir ją sulyginti su dabartinėmis bei patikrinti kitus senovinius žemėlapius. Po poros metų nustatyta žemėlapio geografinis centras, kuris yra ne ties Kairu, kaip rodoma filme, o gerokai į pietus, dykumoje, kur susikerta Aleksandrijos meridianas su Šiaurės (Vėžio) atogrąža. Senovės graikai dažnai naudojo Aleksandrijos meridianą atskaitos taškui. Pamažu suprasta, kad Piris Reisas turėjo senų žemėlapių, braižytų skirtingomis projekcijomis, o pats menkai juose susigaudydamas, jų nepervedė į vieną, o tiesiog juos sudėjo į savo žemėlapį nekeisdamas mastelio. Todėl jo žemėlapis turi kelias šiaures, Kuba ištęsta iš šiaurės į pietus ir turi kitų netikslumų. Tačiau tyrinėtojų nuomone, jis tiksliai vaizduoja Antarktidą iki apledėjimo, tarsi būtų paišytas prieš 6000 m. Anot Hepgudo, jis naudojosi kai kuriais graikų žemėlapiais, kuriuose buvo pavaizduota Antarktida, kuriuos patys graikai kopijavo iš senesnių, kurių nesuprasdami pervedė į Aleksandrijos meridianą. O iš kur tas žinias gavo graikai? Spėjama iš finikiečių ar Kretos gyventojų. Paaiškėjo, kad stebina ne tik Piris Reisas. Buvo atrastas prancūzo Oroncijaus Finėjaus12) 1531 m. žemėlapis, kuriame Antarktida tiesiog krenta į akis, nors ji per didelė ir neteisingai orientuota kitų žemynų atžvilgiu. Bet joje pavaizduoti kalnai, upės Ar jį irgi paišė, kai dar joje nebuvo ledo?! Anot Hepgudo, kai kurie kalnai ir įlankos sutampa su realiais Atsitiktinumas?! Bet Antarktida jame pavaizduota gana proporcingai O štai prancūzas F. Biuašas13) 1769 m. Paryžiaus MA įteikė Pietinių žemių žemėlapį, kuriame Antarktida tai kelios salos, labai panašios į nūdienes. Negi kažkas nubraižė žemėlapį prieš 8000 m.?! Juk nei šumerų, nei Egipto tuo metu dar nebuvo!? Negi kažkokia dar senesnė civilizacija: mokėjusi trigonometriją ir naudojusi dešimtainę skaičiavimo sistemą.... Ir čia į galvą ateina Atlantida! Ir buvo sumąstyta hipotezė, kad ji buvo Antarktidoje, o keičiantis klimatui ji pradėjo apledėti. Vieni gyventojai žuvo, o kiti išsikėlė, o kartu išsivežė ir savo krašto žemėlapius, kurie vėliau atiteko kitoms tautoms, buvo kopijuojami ir perpaišomi... Iki Dž. Kuko kelionių Europoje buvo manoma, kad pietuose randasi puikus žemynas, tad amžininkų nestebino žemėlapiai su Antarktida. Tačiau neradus jos pietų jūrose, ją liautasi piešus žemėlapiuose, kol jos neatrado Belingshauzenas ir Lazarevas. O štai paties Piro Reiso gyvenimas baigėsi liūdnai už pralaimėtą mūšį turkų sultanas liepė jam nukirsti galvą. Kartu su juo pradingo ir jo turėti senieji dokumentai. Trumpos biografijos ir pastabos: 1) Piris Reisas (Ahmed Muhiddin Piri, apie 1468-1553) - Osmanų imperijos laivyno admirolas (nuo
1547 m.), geografas ir kartografas; dalyvavo jūrų mūšiuose prieš Ispaniją, Genują, Veneciją. 152125 m. Piri Reisas
sudarė Kitab-i Bahriye (Navigacijos knygą), apimančią 150 Viduržemio jūros pakrančių ir uostų aprašymų su
navigacios schemomis. Nors pats Piri Reisas tolimose kelionėse nedalyvavo, tačiau pasinaudojo europiečių, arabų, kinų,
indų, senovės graikų žemėlapiais, pagal kuriuos sudarė žinomo pasaulio žemėlapį (pirmasis žemėlapis 1513 m.; jo
fragmentas 1929 m. rastas Stambulo Topkapos rūmuose. Antrasis žemėlapis sudarytas 1528 m.). Už atsisakymą paremti
Basros gubernatoriaus Kubado Pašos naują kampaniją į Persijos įlanką buvo nukirsdintas. 2) Etemas Halilis Eldemas (1861-1938) osmanų ir turkų valstybės veikėjas; archeologijos pradininkas Turkijoje. 1889 m. įsidarbino Stambulo muziejuje, o 1910 m. buvo paskirtas jo direktoriumi. 1914 m. jo įkurtas Turkijos ir islamo meno muziejus, kurio direktoriumi tapo kaip Senovės muziejų generalinis direktorius. 1923 m. Topkanių rūmai paversti muziejumi. 3) Martinas Behaimas (Martin Behaim, 1459-1507) vokiečių audinių pirklys, geografas, žinomas kaip
sukūręs seniausią žinomą gaublį. 1480 m. atvyko į Lisaboną ir iškart buvo pakviestas į Matematikų draugiją portugalų
laivavedžių ir kosmografų draugiją, kuri turėjo rasti būdą, kaip panaudoti saulės judėjimo stebėjimus kuo tikslesnei
platumai apskaičiuoti. 1490 m. Sugrįžo į Niurnbergą ir ten gavo užsakymą pagaminti didįjį gaublį (imtą vadinti
Erdapfel - Žemės obuoliu), kurį pagamino per 2 m., o tada vėl grįžo į Portugaliją, vertėsi prekyba ir mirė skurde. 4) Vasko da Gama (Vasco da Gama, apie 1460-1524) portugalų jūrininkas, jūrų kelio iš Europos į Indiją atradėjas (1497-99). Jis žymiausiai prisidėjo prie Portugalijos kolonijinės sėkmės. 5) Chuanas de la Kosa (Juan de la Cosa, apie 1450-1510) - ispanų kartografas, keliautojas, konkistadoras. Sudarė pirmąjį žemėlapį, į kurį buvo įtrauktos ir Naujojo pasaulio teritorijos. Jūrų kelionėse dalyvavo nuo pat ankstyvo amžiaus. 1492 m. dalyvavo pirmojoje Kristupo Kolumbo ekspedicijoje į Ameriką, o vėliau ir antrojoje bei trečiojoje. 1499 m. buvo Alonso de Ochedos ir Amerigo Vespučio ekspedicijos į Pietų Amerikos pakrantes šturmanas. Tyrinėjo Venesuelos ir Gvianos krantus. Rinko medžiagą būsimajam žemėlapiui. 1509 m. išvyko į savo paskutiniąją kelionę po Naująjį pasaulė, kur žuvo nuo indėnų užnuodytos strėlės. 6) Pedras Alvaresas Kabralis (Pedro Alvares Cabral, apie 1467-1520) portugalų keliautojas, karvedys, antrosios jūrų ekspedicijos iš Europos į Indiją kapitonas. Jos metu, 1500 m. balandžio 20 d. atrado Braziliją. Vėlesnėse ekspedicijose neminimas; mirė visų užmirštas. 7) Amerigas Vespučis (Amerigo Vespucci, 1454-1512) italų jūrininkas ir geografas, kurio vardu pavadinta Amerika (1507). 1501-02 m. plaukiodamas prie Brazilijos ir Vest Indijos, įrodė, kad tai ne Azija, o naujas žemynas. Jis pirmasis aprašė Pietų Amerikos šalis (Braziliją ir Venesuelą) ir sudarė jų žemėlapį. 8) Fernandas Magelanas (Fernao de Magalhaes, 1480-1521) - portugalų jūrų keliautojas, atradėjas, tarnavęs Ispanijos karalystei. Jis pirmasis iš Europos vakarų kryptimi pasiekė Aziją, pirmasis perplaukė Ramųjį vandenyną. Jo pradėta ekspedicija (1519-1522) pirmoji apiplaukė pasaulį, nors pats jis šios kelionės metu žuvo dabartiniuose Filipinuose. Jo garbei pavadintas krateris Mėnulyje. 9) Fabianas Belingshauzenas (Fabian Gottlieb Thaddeus von Bellingshausen, 1778-1852) vokiečių jūrininkas, tarnavęs Rusijos laivyne, Antarktidos žemyno atradėjas (kartu su M. Lazarevu) ir kelionės aplink pasaulį dalyvis. 1820 m. vasario 2 d. pasiekė Antarktidos žemyno Kunigaikštytės Martos krantą. 182329 m. dalyvavo Rusijos ir Turkijos kare, o vėliau vadovavo Baltijos flotilei. Jo garbei pavadintas krateris Mėnulyje. 10) Michailas Lazarevas (1788-1851) keliautojas, admirolas, Antarktidos atradėjas. 181921 m. jis ir F. Belingshauzenas vadovavo fregatoms Mirnyj ir Vostok, įplaukė į subantarktinius vandenis ir 1820 m. sausio 28 d. pasiekė Antarktidos žemyną. 11) Karalienės Matildos Žemė (Dronning Maud Land) teritorija Antarktidoje prie Lazarevo jūros, įsiterpusi
tarp Britų Antarktidos ir Australijos Antarktidos teritorijų. Plotas 2,7 mln. km2. Pavadintas norvegų
karalienės Modos garbei. Joje įsikūrusios kelios tarptautinės mokslinės stotys. Spėjama, kad Antrojo pasaulinio karo metu
vokiečiai buvo pradėję statyti požemines bazes, kurias pavadino Naująja Švabija.
12) Oroncijus Finėjus (Oronce Finé, 1494-1555) prancūzų matematikas ir kartografas.
Iš jo kūrinių išskirtini du: a) Protomathesis 4 kn. skirtos matematikai, 2 geometrijai, 5 kosmografijai ir 4
gnomonikai; b) De rebus mathematicis hactenus desideratis libri quatuor, irgi skirta matematikai. Bet reikia išskirti ir
1536 m. jo sudarytą pasaulio žemėlapį, o 1531 m. žemėlapyje pavaizduota ir ledais nepadengta Antarktida (vadinama Terra Australis Incognita).
13) Filipas Biuašas (Philippe Buache, 1700-1773) prancūzų kartografas ir geografas, žinomas naujos
geografijos sistemos (žemės paviršiaus suskirstymo pagal upių baseinus) įvedimu ir populiarinimu. Sukūrė dugno reljefo
[avaizdavimo žemėlapiuose atvaizdavimą (izobatas). Tikėjo pietų žemyno egzistavimu.
Po gulbės sparnu |
