Lietuvos istorija
Krėvos sutartis, 1385 m. rugpjūčio 14 d.
Krėvos sutartis - 1385 m. sutartis tarp LDK ir Lenkijos, pasirašyta Krėvos pilyje pagal kurią Jogaila, vedęs karalienę Jadvygą, skelbiamas Lenkijos karaliumi. Ja Lietuva prijungiama prie Lenkijos.
Istorikai iki šiol ginčijasi dėl jo esmės ir vertina įvairiai:
A. Lietuvos-Lenkijos tarpvalstybinės unijos aktas;
B. Tarpdinastinė sutartis;
C. Lietuvos inkorporacijos (įjungimo) į Lenkijos Karalystės sudėtį aktas;
D. Jogailos vedybų su Jadvyga ratifikacijos (patvirtinimo) aktas;
E. Pasiuntinių susitarimą dėl vedybų sąlygų patvirtinantis aktas;
Remdamiesi pačiu tekstu ir savo žiniomis pasirinkite vieną iš galimų vertinimų ir pagrįskite savo atsakymą.Mes, Jogaila, Dievo malone didysis Lietuvos kunigaikštis, Rusios Viešpats ir prigimtinis paveldėtojas, pranešame visiems, kuriems privalu [žinoti] ir kurie skaitys šį raštą, jog mums Šviesiausios Valdovės ponios E[lžbietos]1), Dievo malone Vengrijos, Lenkijos, Dalmatijos ir t.t. karalienės, per didžiai gerbiamus ir kilmingus ponus: Čanado prepozitą Steponą, Kako iš Kazos, kašteliono iš Potoko, sūnų Vladislovą, Krokuvos taurininką Vlodką, Zavichosto kaštelioną Mikalojų ir Kazimiero valdytoją Kristianą buvo perduota žinia.
Pirmiausia jie pasakė, jog prakilnusis valdovas Jogaila, didysis Lietuvos kunigaikštis ir t.t., paskyrė savo nepaprastuosius pasiuntinius pas Lenkijos karalystės ponus, o vėliau ir pas Jos Karališkąją Didenybę. Pas Jos Karališkąją Didenybę siųsti pasiuntiniai, su savimi paėmė įgaliojančius raštus iš vyresniojo ir pagrindinio pasiuntinio, iš puikiojo kunigaikščio Skirgailos1), didžiojo kunigaikščio Jogailos brolio, dėl tam tikrų priežasčių negalėjusio pas Jos Karališkąją Didenybę vykti asmeniškai. O jo pasiuntiniai, kunigaikštis Borisas ir Vilniaus seniūnas Hanka, Vengrijos karalienei reikalą išdėstydami šitaip kalbėjo:
Daug imperatorių, karalių ir įvairių kunigaikščių norėjo ir siekė susijungti su šiuo didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu amžinos giminystės ryšiais, tačiau Visagalis Dievas išsaugojo tai dėl Jos Karališkosios Didenybės. Todėl, Šviesiausia Ponia, šių išganingų apeigų vardan tegu Jūsų Didenybė priima šį poną didįjį kunigaikštį Jogailą kaip sūnų ir tegu atiduoda jam kaip teisėtą žmoną savo mylimą dukterį, garbingąją ponią Jadvygą3), Lenkijos karalienę. Tikime, kad dėl to sustiprės Dievo šlovė, sielų išganymas, pagarba žmonėms, karalystės plėtimasis. O kol visa tai, apie ką kalbama, pasieks numatytą tikslą, didysis kunigaikštis ponas Jogaila su visais savo dar nepakrikštytais broliais, artimaisiais, didikais, didesniais ir mažesniais bajorais, jo žemėse gyvenančiais, siekia, nori ir trokšta priimti Šventosios Romos Bažnyčios katalikų tikėjimą. Lig šiol to padaryti negalėjo, nors to siekė daugelis įvairių imperatorių ir kunigaikščių, nes visagalis Dievas šią garbę Jūsų Karališkajai Didenybei išsaugojo.
Šio reikalo svarbos, aiškumo ir tvirtumo [patvirtinimui], didysis kunigaikštis Jogaila žada surinkti ir paskirti visus savo turtus, kad padengtų abiejų valstybių, Lenkijos ir Lietuvos, nuostolius, jeigu tik pati Vengrijos ponia atiduos jam kaip žmoną savo dukterį Jadvygą, minėtą Lenkijos karalienę. Be to, tas pats didysis kunigaikštis Jogaila žada tam tikrą pinigų sumą kaip užstatą, sutartą tarp ponios ir Vengrijos karalienės iš vienos pusės ir Austrijos kunigaikščio iš kitos, būtent du šimtus tūkstančių auksinų duoti ir išmokėti. Be to, tas pats didysis kunigaikštis Jogaila žada ir įsipareigojo visas užimtas ir prarastas Lenkijos Karalystės žemes, kad ir kas jas bebūtų atėmęs ir užėmęs, savo pastangomis ir ištekliais vėl suvienyti. Taip pat didysis kunigaikštis Jogaila pažada visiems krikščionims, o ypač abiejų lyčių žmonėms, kurie iš Lenkijos žemių buvo pagrobti ir karo teise išvesti, grąžinti buvusią laisvę ir leisti jiems keliauti, kur panorės. Pagaliau minėtasis kunigaikštis Jogaila pažada savo Lietuvos ir Rusijos žemes prie Lenkijos karalystės Karūnos visiems laikams prijungti.
Mes, Jogaila, didysis Lietuvių kunigaikštis, pasiuntinių pranešimus iš mūsų pusės minėto Skirgailos, brangiausiojo mūsų brolio minėtiems ir išvardintiems Lenkijos karalystės baronams pateiktus ir tam tikru būdu paskelbtus, taip pat per to paties mūsų brolio pasiuntinius Šviesiausiai Valdovei poniai Elzbietai, minėtai Vengrijos karalienei, panašiai ir minėtu būdu išdėstytus, dalyvaujant tiek ponios karalienės, tiek vengrų ir lenkų minėtiems pasiuntiniams, kurie pas mūsų Šviesybę buvo atsiųsti, kartu su žemiau įrašytaisiais mūsų broliais, lietuvių kunigaikščiais, ponu Skirgaila, Kaributu4), Vytautu, Lengveniu5), taip pat kitų mūsų brolių dalyvaujančių ir nedalyvaujančių vardu patvirtinome ir paskelbėme tiek minėtai poniai karalienei, tiek minėtiems Lenkijos Karalystės ponams. Šiuos pranešimus, pritvirtindami mūsų ir mūsų žemiau nurodytųjų brolių antspaudus, patvirtinome kaip galiojančius ir visais punktais priimtinus.
Duota Krėvoje, pirmadienį, Švenčiausios ir Garbingiausios Mergelės Marijos Dangun ėmimo dienos išvakarėse, 1385 Viešpaties metais.
Trumpos biografijos
1) Elžbieta Bosnietė (Elzbieta Bosniaczka, apie 1339-1387) antroji Vengrijos ir Lenkijos karaliaus Liudviko Didžiojo žmona. Jaunesnioji jos sesuo Jadvyga tapo Lenkijos karaliene, kanonizuota Katalikų bažnyčios. Elžbieta buvo pasmaugta kalėjima savo dukters akivaizdoje.
2) Skirgaila (apie 1353-1397, krikšto vardas Kazimieras) LDK Algirdo sūnus iš antrosios santuokos, Jogailos brolis, Trakų (13821392), Polocko (1386-1393), Kijevo (1395-1397) kunigaikštis. Įtariama, kad mirė nunuodytas metropolito Fomos nurodymu. Palaidotas Kijevo Pečiorų vienuolyne.
3) Jadvyga iš Anžu (Jadwiga Andegawenska, 1374-1399) - Lenkijos karalienė (nuo 1382 m.). 1997 m. paskelbta šventąja, laikoma karalienių ir suvienytos Europos patrone. Žymiausi jai priskiriami stebuklai apie Jadvygos kryžių (kai prakalbo Nukyžiuotasis) ir Jadvygos pėdą (paliktą grindyse, jau davus papuošalą vargšui mūrininkui). Ji nepaliko įpėdinių.
4) Kaributas Vyresnysis (apie 1350-1404, krikšto vardas Dmitrijus) LDK Algirdo sūnus iš antrosios santuokos, Jogailos brolis, nuo 1393 m. Novgorodo kunigaikštis.
5) Lengvenis Algirdaitis (1360-1431) - LDK Algirdo sūnus iš antrosios santuokos, Jogailos brolis, Naugardo ir Mstislavlio kunigaikštis.
Lietuvos metrika
16 a. kultūros paminklas
Kernavės tyrinėjimai
Ką pasakoja senas laiškas?
Liudviko Rėzos biblioteka
Kuršiai vikingų epochoje
Jogailos laiškas Konradui Ciolnerui
Požalgirinė Lietuva Europos akimis
Žydai Lietuvoje: laikų ir įvykių apybraiža
Kuria tarme parašyta pirmoji lietuviška knyga?
Baltijos kraštai Pršemyslo Otakaro II politikoje
Kvietimas Vytautui kovai prieš husitus
Laiškas apie įvykius Žemaitijoje
Barboros Radvilaitės portretas
Traktatas apie dvi Sarmatijas
Karalienė Morta ir Šiauliai
Vytauto Didžiojo įvaizdis
Vilnius po senovei
Dzūkijos kopos
Žemaičių epas
Trakų pilys
Vartiklis