Ralph Robert Moore. Sapnai

Esė, 2000 Ralph Robert Moore. Sapnai, 2000

Praeitą naktį sapnavau, kad klajoju po miestą.

Jis jau buvo besibaigiąs, kai prisiminiau, kad jis kartoja maždaug prie metus sapnuotą sapną.

Tai vos ne vienintelis mano susapnuotas sapnas, arba bent jau vienintelis, kurį prisimenu. šiaip, nubudus mintyse būna visiška tamsa, o mano pirmas prisiminimas būna apie atsigulimą į lovą ir įsikniaubimą į pagalvę. Esu tikras, kad sapnuoju, tačiau jų ciklas toks, kad nubundu po jų praėjus jau per daug laiko, kad prisiminčiau sapnus. Jei aplamai ką nors prisimenu, tai tik spalvas ir sumaištį, kurie greitai išnyksta, kol pasiremia ant alkūnės apgraibomis ieškodamas vandens stiklinės.

Tikiuosi, kad patyriau sapnus dažniau, nes mėgstu tą nuostabų sapno nepastovumą, inertiškumą ir pojūtį, kad matote kažkieno atrinktus daiktus ir veiksmus; kiekviena atranka, dėl paties atrinkimo fakto, yra palydima kažkokia svarba, kas nesutinkama pasaulyje nubudus..

Miestas galėjo būti Niujorkas, kuriame dirbau metus po mokyklos prieš stojant į koledžą, kai man sueidinėjo aštuoniolika, 6-ojo dešimtmečio pabaigoje. Miestas, po kurį vaikščiojau, Niujorką primena keliais aspektais. Tai gatvės sankryžų intymumas, plačių aveniu polėkis (užmojis) ir horizontas.

Sapne miesto gatvėmis pradėjau klajoti vidurdienį,  , žvalgydamasis į plakatus prie klubų, knygynų, restoranų, pabelsdamas į aukštus gatvės žibintų stovus, stukteldamas į laikraščių automatus, stovinčių po medžiu, šonus. Plakatai nebuvo tie didieji, o tik maždaug kopijavimo popieriaus dydžio, sodriai raudoni ir mėlyni, vien tik tekstas be piešinių, vardijantys įvairius rašytojus ir jų kūrinius. Tipinis plakatas būtų 3-4 vardai ir kūrinių pavadinimai. Kol žvalgiausi aplink, praėjau pro kelis žmones, kurie buvo draugiški ir išsiblaškę, kaip ir aš. Ar jie irgi sapnuojantys, klajojantys mieste ieškodami kažko? Galbūt, ten kur aš matau plakatus, jie mato kažką kita.

Sapnuodamas, kai tik supratau, kad tai plakatai su rašytojų vardais, ėmiau ieškoti savo vardo, nesitikėdamas jį rasti, ir nerasdamas. Po pradinio nusivylimo buvo tiesiog malonu klajoti žiūrinėjant kitų rašytojų vardus, daugumos kurių aš nežinojau (du garsūs vardai, kuriuos atpažinau vakarykščios nakties sapne, kažkodėl buvo Stefanas Kingas ir Markas Tvenas. Tveno vardas buvo virš pavadinimo "Konektikuto jankis karaliaus Artūro dvare").

Ką vilkėjau? Priverčiau raustis atmintyje ir joje pažvelgti į savo kūną, tačiau vaizdas buvo neaiškus. Jutau, kad jei kažką vilkiu, tai šviesių spalvų. Tai galėjo būti šviesiai pilkos spalvos kostiumas. Oras buvo malonus, nei per šiltas, nei per šaltas. Manau pavasaris arba vasaros pradžia.

Vakar aš vėl klajojau gatve, skaitydamas vardus ir kūrinių pavadinimus, ir vienu metu greitai važiavau ar buvau vežamas per miestą ir mieste, tada vėl atsiradau gatvėje, eidamas tarp draugiškų, bet išsiblaškiusių žmonių. Tada, prieš nutrūkstant sapnui, pažįstamas plakatų skaitymas priminė, kad tai jau sapnavau kelis kartus. Jusdamas, kad sapnas tuoj liausis, aš skaičiau plakatus paskubomis, ir ten, ir ten, tarsi vydamasis kas praleista, ir pamačiau plakatą, - ne, ne su savo vardu, bet bent jau su vieno mano trumpo apsakymo pavadinimu. Sapne, o gal ir miegant, aš nusišypsojau, skubiai palinkęs į priekį, įsistebeilydamas į plakatą, kad įsitikinčiau (o antraštė buvo pačiame to plakato viršuje, pirmoji sąraše), kad tai mano pavadinimas, bet negalėjau pasakyti, koks tai buvo pavadinimas, - tad pasirėmiau alkūne, kad apgraibomis pasiekčiau stiklinę vandens.

Apsakymas "Išprievartavimas" buvo visas parašytas vieno produktyvaus sapno metu. Kai sakau, "buvo parašytas" sapno metu, neturiu omenyje, kad susapnavau visus nutikimus, aprašytus "Išprievartavime", o kitą dieną nusprendžiau juos surašyti. Noriu pasakyti, kad buvau visai budrus, kai tuo metu svajojau; budrus, valdydamas nuogišius bėgiojančius mano galvoje ir juos nuolat sustabdydamas, kad priversčiau juos daryti kitaip arba sukeisdamas dialogus - tol, kol turėjau užrašytą tokį apsakymą, kokio norėjau. Aš net prisimenu, kaip jie kantriai laukė, kol nuspręsiu, kaip turi vykti tam tikra scena.

Ar tai buvo "Išprievartavimas", kurį pamačiau prieš pat nubundant? Tai turėtų prasmę (kas, tikėtina, suveiktų prieš tai, nes tai buvo sapne), bet nemanau, kad taip. Tai buvo ilgesnė antraštė, atrodo, kad iš 4-5 žodžių, o vienas ar du buvę trumpi žodžiai leidžia spėti buvus prielinksnius.

Aštuntame dešimtmetyje ir per tą 10 metų laikotarpį, sapnavau du pasikartojančius sapnus ir bandžiau juos prisiminti kitą dieną (kartais abu sapnuodavau tą pačią naktį, net ne visada). Nors tai dabar atrodo neįprastai, tik, baigiant praeiti dešimtmečiui, pastebėjau, kad sapnai kartojosi. Iki tol, kiekvienąkart po sapno, kažkurią akimirką dienos metu jį užmiršdavau, - kaip kad daug ką leidžiame sau užmiršti, - ir padėdamas į nepastebimą atminties kertelę, kur jį bus galima rasti, o ne visiškai ištrindamas. Tik dešimtmečio pabaigoje (dėl kažkokios priežasties), tie sapnai patraukė mano dėmesį tiek, kad pamąstyčiau, ar jų nesapnavau anksčiau. Tada aptikau, kad kiekvienas buvo po tuziną kartų, ir iškart pasijutau susijaudinęs ir įklimpęs.

Pirmame sapne buvau savimi. Man kuteno gerklėje, truputį kosčiojau ir tada pastebėjau, kad burnoje yra plaukas arba kažkas panašaus. Bandant  sugnybti plauką, ir kai pagaliau jį sučiupęs, jutau jo plonumą tarp nykščio, rodomojo ir vidurinio pirštų ir pradėjau jį traukti; traukti sau iš burnos. Betraukiant pajutau, kad jis tarp trijų pirštų yra storesnis, nei maniau, daugiau panašus į siūlą tarpudančiams valyti. Kai jis ten pakliuvo? Timptelėjau dar ir pajutau aštrų skausmą žemiau stemplėje  Vis tik, norėjau jį ištraukti, tad tebetempiau, jusdamas, tarsi jis įsirėžia vis giliau į mano stemplę, neina gilyn į krūtinę, traukiant jau iš burnos tarsi virvę, kaire ranka virš dešinės, dešinę virš kairės, o ištraukta ji žiedais raitėsi ant grindų - ir ją traukiant netikėtai supratau - galbūt ir vėl, iš jutimo tarp pirštų - kad tai, ką traukiu iš kūno, yra gyva.

Sapnas baigdavosi aštriu pojūčiu, sukeltu mano traukiamos virvės trynimosi į stemplę. Po kelių metų, jis pasibaigdavo suvokimu, kad tai, ką traukiu iš burnos, yra gyva, - ir jis tapo ypač neįprastu pasikartojančiu sapnu, nes jame ne tik pasikartodavo įvykiai, bet ir jo turinys po truputį vystėsi nuo sapno prie sapno.

Artėjant dešimtmečio pabaigai, aš palinkdavau priekin vis labiau, kad patraukčiau iš burnos daugiau ir daugiau, ringių krūva ant grindų augo, virvė tarp rankų vis plėtėsi ir buvo vis gyvesnė (ėmiau jau abiem rankom, nes apimtis su metais vis plėtėsi). Ir padaliau vieną rytą aš ją ištraukiau visą ir ji staiga nužaižaravo visomis brangakmenių spalvomis tarsi būtų lanksti spalvoto stiklo juosta su tam tikra rombiška plokščia galva, kuri linguodama kėlėsi aukštyn, tarsi norėtų pažvelgti į mane. Tada atsitiesiau po to, kai taip ilgai buvau susilenkęs dėl daromų pastangų, abiejuose delnuose laikydamas kažką tarsi padengtą brangakmeniais - kaip kokį bejėgį kūdikį. Daugiau to sapno nesapnavau.

Kitame sapne jaučiau, tarsi keliaučiau, atsidurdamas krašte, kuriame anksčiau niekada nebuvau arba lankiausi labai retai. Vis sapnas taip pat vystėsi per dešimtmetį. Pradžioje jame mačiau tik save ir šunį; laikui bėgant pradėjau regėti vis daugiau dalykų aplink save, kol, galų gale, galėjau įžvelgti visą vaizdą.

Paskutinė sapno versija vyko mažame slėnyje tarp nedidelių kalvų. Mažu aš laikau pakankamai didelį, kad patogiai įsirengtų paprasta benzino kolonėlė, tokia, pastatyta iš medžio, su mediniu parduotuvyte, kur galite prieiti nusipirkti susapnuotų cigarečių ar užsisakyti susapnuotą sumuštinį (ne šiuolaikinę, kur visad pilna žmonių, kaip 7-11*) ). Šalia buvo kažkokių kitų medinių statinių, bet nesu tikras, kad žinau, kas tai buvo. Tai galėjo būti pastogės automobiliams saugančios nuo blogo oro, kol jie aptarnaujami. Žinoma, tai turi paskirtį.

[*) 7-11 yra didelis JAV parduotuvių tinklas, dažniausiai prie benzino kolonėlių. Jose parduodamas pienas, duona, sodos vanduo, maisto konservai, sumuštiniai, cigarets, laikraščiai ir pan.]

Sapne stovėjau priešais parduotuvę, kuris buvo prijungtas savo viršumi prie degalinės kolonėlės. Mačiau, kad kalvos aplink degalinę yra žalios nuo augančios žolės, tačiau visa degalinės aplinka dulkina. Iš tikro, mačiau apskritas padangų žymes dulkėse, kur automobiliai apsisukdavo, prieš išvažiuodami iš čia.

Netoli manęs buvo kitų žmonių, tačiau jie keitėsi sapnuose. Kartais tai buvo vyrai, besibūriuojantys maža grupele, apsirengę kaip fermeriai, pasiraitoję rankoves, tačiau dažniau jaunos moterys su mažais vaikais. Jos dažniausiai būdavo ilgomis laisvomis darbinėmis suknelėmis, ypač su smulkiais mėlynais dryželiais. Aš nepažinojau nė vieno iš tų žmonių. Tiesiog visi mes ten atsidurdavome vienu metu.

Visi stovėjome prieš parduotuvę, dulkėse, padangų dulkėse padarytuose ratuose.

Ir ten taip pat buvo šuo.

Tai buvo juodas šuo su tokiais trumpais plaukais, kad kailis blizgėjo. Jo snukis buvo bjaurus, alaus rudumo spalvos, - ir nors tai nebuvo didelis šuo, bet buvo pakankamai aukštas stovint ant keturių, kad būtų grėsmingas. Jo ilga nugara siekė man klubus.

Jis buvo be pasaitėlio, tačiau mano, kartais būdavo su antkakliu. Tačiau jo savininko nebuvo šalia. Jis tiesiog atrisnojo ten, kur stovėjau kartu su kitais. Ir tai pradėjo įgauti reikšmę. Iš pradžių visi mes į jį nekreipėme dėmesio, toliau kalbėdami apie kažką, bet nežinau apie ką, bet tada jis ėmė landžioti tarp mūsų, net trindamasis, mus tikrindamas, pradėdamas urgzti. Jo akys atrodė esą piktos, sumišusios, paranojiškos. Mes visi susižvalgėme, išmatuodami, kaip toli esame nuo parduotuvės durų. Pakankamai toli.

Didelis juoda šuo pradėjo šokinėti ant užpakalinių kojų, mums iki pat veidų, urzgimas perėjo į lojimą, garsų, nedraugišką, agresyvų lojimą, pašokant coliu kiekvienąkart dulkėse.

Kad apginčiau kitus, jam į nasrus įgrūdau kumštį, grūdau jį gilyn į nasrus, tada pradėjau grūsti krumplius į gerklę. Jutau jo iltis ties dilbio viduriu, krumplius kiek perštėjo, o aš spoksojau į jo juodas akis, o jis į mano. Man atrodė, kad tai kantrybės išbandymas, žiūrint, kuris pirmas išsigąs.

Ir čia sapnas visada baigdavosi.

Devintojo dešimtmečio pradžioje, praėjus kažkiek laiko po to, kai lioviausi sapnuoti tuos du sapnus, vienądien, apmąstydamas juos, suvokiau, kad jie buvo. Dėl kažkokios priežasties, tarpusavyje susiję, nes pirmame kažką traukiau iš gerklės, o kitame kažką į ten kišau.

Froido pasekėjai neabejotinai duotų greitą paaiškinimą abiem su gerkle susijusiems sapnams, bet tik nedaugelis šiandien įsiklauso į jų aiškinimus, tad manau, kad tai neturi prasmės.

Tuo menu negalvojau apie sapnus kaip košmarus, nors amu vyko baisokomis aplinkybėmis. Maždaug iki praeitų metų sapnavau "plauką gerklėje", ir iš tikro juo domėjausi, nes jaučiau, kad greitai paaiškės, ką traukiu iš savęs. Sapną su šunimi sapnavau taip dažnai, kad manau abu žinojome, kad nė vienas nepakenksim vienas kitam, o tik tęsime išbandymą, nes kažkuriam iš mūsų reikalingas toks išbandymas. Prisimenu jį su jauduliu. Naminis gyvūnėlis, kurio niekad neturėjau, bet vis tiek netekau.

Mano susidomėjimas nauju pasikartojančiu sapnu, klajojimu mieste, ieškant savo, kaip rašytojo, viešai iškabinto vardo, atrodo gana paprastas. Bet tas ciklas dar tik vystymosi pradžioje. Praeitą naktį, pavyzdžiui, buvo pirmas kartas, kai važiavau (ar buvau vežamas) miestu, kokia trumpa ir neaiški ta kelionė bebūtų. To pagreitinto tyrinėjimo sūkuryje pastebėjau tūkstančius langų ir šimtus durų. Ar sugebėsiu atverti bent vieną? Jei neabejotinai galėsiu, kas kantriai laukė manęs ten, už kažkurių, - visus tuos metus?


Papildomi skaitiniai:
Miegas ir sapnai
R.W. Emersonas. Poetas
Seksas filosofų gyvenime
Peppe Lanzetta. Sudeginti gyvenimą
L. Vangelis. Iki ir po sapno
R. Kaijua. Sapnų apžavai ir problemos
Italo Calvino. Katinų markizė
Umberto Eco. Įžengiant į miškus
S. Barančakas. Vertėjo manifestas
Ženklo savarankiškumo doktrina
Tolkieno stebuklinga pasaka
Y. Bonfua. Dieviški vardai
L. Tolstojus. Prisikėlimas
Odisėjas visapusiškas
Literatūriniai skaitiniai
Fantastikos svetainė
Filosofijos svetainė
Poetinės vizijos
 

Acknowledgment:
Ralph Robert Moore allowed nicely to publish this translation of his essay at our website. Another translated his essay is Space

Enjoy his own site.

Ralph Robert Moore

In his September issue of diary rob the king is naked, Ralph Robert Moore says about my translation:

Writers graduate through different benchmarks in their career. Getting your first story published in print, getting a novel published, being anthologized. Another benchmark is being translated. Lithuanian writer/journalist Jonas Skendelis asked permission to translate my essay "Space" into his native language, and is currently at work translating my essay "Dreams".


Rugpjūčio mėn. dienoraštyje "Robas, karalius, yra nuogas" Ralph Robert Moore rašo apie mano vertimą:

Rašytojas auga žvalgydamasis į savo kūrybos tam tikras gaires. Pirmas atspausdintas kūrinys, romanas, įtraukimas į antologiją. Kita gairė, kad esi verčiamas. Lietuvių rašytojas/žurnalistas Jonas Skendelis paprašė leidimo versti esė „Erdvė" į savo gimtąją kalbą, o šiuo metu verčia esė „Sapnai".


Apie esė parašymą

Šį kūrinėlį parašiau praėjus kelioms valandoms po aprašomo "klajonių po miestą" sapno ir, iš tikrųjų, didesnę dalį sukūriau galvoje pakeliui į darbą.

Žinia, šalia "žinojimo, kad gausite pasimylėti", "pojūčio, kad maistas esąs gero skonio" ir "neturėjimu supratimo, kas bus toliau knygoje, filme ar dainoje", viena maloniausių gyvenimo patirčių yra "prisisapnuoti".

Kita autoriaus esė yra "Erdvė".