Juozas Tysliava. Verkiau, kaip vaikas

Apie autorių  >>>>>

                            Artistei O. Rymaitei

Verkiau, kaip vaikas, tamsią naktį,
Mylėdamas žvaigždes.
Dabar žinau, jog tavo akys,
Many sužibusios, neges.

Atsimenu tą valandą ir mirksnį –
Many sužibusi žvaigždė prabilo:
Pakilsi tu,
Pakilsi ten,
Kur saulė ir plati erdvė.

Dėkoju tau.
Tavy aš būsiu vakaras ir rytas...
Many tu degsi laisva ugnimi.
Mūs džiaugsmo valandos ne žmogui suskaityti,
Ir nesitenkinti vieninte naktimi.

Keleivių minios mano šalį lanko,
O aš nė žodžio jiems –
Kame yr mano rytas, vakaras
Ir kur sušvitusi slaptos žvaigždė.

Išplauksiu aš į platų okeaną, -
Nei burių, nei irklų aš neprašysiu.
Sugrįšiu vėl,
O tu, brangioji mano,
Dainas, svajas ir paslaptis
Akyse išskaitysi.

Tikrai.
Tikrai statysiu tau aš krištolinį rūmą,
Ir kaupsis mudviem čia Rytų ir Vakarų pasauliai.
Širdis, krūtinė,
Sielos įvairumai –
Tikrai daugiau neg švintančioji žemė.

Ir vėl aš čia.
Ir vėl tu mano žvilgsniuos,
Ir vėl vilioja mus liepsnojantys gėlynai!
Ir einam mudu ten, kur erdvės dega,
Kur kaunasi ir supasi pasauliai.

1924 m.

Papildomi skaitiniai:
Eduardas Mieželaitis. Tapsmas
V.P. Bložė. Azartas ir kt.
Algis Markevičius. Eilėraščiai
Salomėja Nėris. Vėjas ir kitos eilės
Lietuvių literatūros tendencijos
Jorge Luis Borges. Liaupsė tamsai
Bernardas Brazdžionis. Aleliuja ir Hosanna ir kt.
Edgaras A. Poe: grožio kūrimas ritmu
Rezidento pamokslas nepažįstamiems ponams
Pranciška Regina Liubertaitė. Dūžtantys miražai
E. Matuzevičius. Abejingumo neturėtų būti
Kornelijus Platelis. Kelios eilės
K. Plankas. Pristatymas ir eilės
Jurgita Cinkienė. Gal tas pasaulis?
Arthur Rimbaud. Blogas kraujas
J. Vaičiūnaitė. Mėlynoji paukštė
Armėnų literatūros atšvaistai
A. Zalatorienė. Laiko akys
Czeslaw Milosz. Ulro žemė
Sulpicia elegijos
Lietuviskos vizijos
Odisėjas visapusiškas
V. Gėtė. Faustas
Filosofijos puslapis