[ Pastaba: primename ankstesniuosius Vartiklio laikus; šis tekstas yra iš Vartiklio nr.12; 1996.08.25
2020 m. papildytas intarpu Įdomūs faktai ]![]()
Java - gimusi žlugti! (pagal J.C. Dvorak)
Sunku plaukti prieš srovę, kai visi liaupsina 'Java', o vienas kitas ir naudoja ją. O aš tiesiog nerandu jai nišos. Ar užmiršime, kad 'Java' autoriai išaugo tarp minikompiuterių ir jų mąstymas yra šio tipo. Ši technika turi vietą po saule, tačiau juk jai nelemta stovėti ant kiekvieno darbo stalo.
Nesinori tikėti, kad PC vystymasis pasisuktų atgal - vėl link didžiųjų mašinų, - kodėl staiga viskas turi apsiversti aukštyn kojomis? O juk 'Java' stato už centralizaciją!
Taip, ji bus gyva ir naudojama nedidelės apimties programyčių ("craplets") rašymui, kad pagyvintų labai jau statiškus "Web" puslapius, o taip pat, kažkuria dalimi, bus naudojama su "intranet", - bet ne daugiau.
Įsivaizduokite, kad turite du tekstų redaktorius:
a) turintį 2000 funkcijų, iš kurių, tikriausiai, nenaudosite 1500 ir
b) su 1000, iš kurių, nenaudosite 500.Jei jie kainuoja tiek pat, kurį iš jų pasirinksite? O jei abu veltui? Tikriausiai, kokia bebūtų jų kaina, pasirinksite turintį daugiau funkcijų. Tai kodėl aš turiu pirkti "Network PC", jei galiu nusipirkti 'normalų' kompiuterį. Tai dėsnis, kurio negalima atmesti. O 'Java' stoja jam skersai kelio.
Tik nežiūrėkime, akis išpūtę, į 'Microsoft', kuris panikoje įsigijo 'Java' licenciją. Kam ji firmai, kuriančiai savus kompiliatorius? Aš laukiu pasirodant 'Visual Java', po to 'Visual Basic/Java', o dar vėliau 'Visual Basic for Internet' ar dar velniai žino ko nors panašaus....
O užbaigdamas leisiu sau dar kartą užvožti šlapiu skuduru per 'Java', - atseit ji nepriklauso nuo 'geležies'. Toks pasakymas yra tarsi 'juodas anekdotas', kai 90% personalinių kompiuterių turi "Intel" širdelę. Mane iki kaulų smegenų prajuokino vienas pasisakymas, kad ruošiamasi kurti specialius 'Java' išplėtimus, specializuotus 'Intel' procesoriui...
Ar laisvė - tai suprastas būtinumas?
Kiek laisvės, jei tokios suteikiama, turi darbuotojai firmai įdiegus "intranet", paprastai priklauso nuo bendro darbo kultūros ir valdymo stiliaus.
Dažnai jis tėra tik muilo burbulas. O šalininkai nepaliaudami gieda apie greitai sukuriamų programų viziją, bendrą informacijos naudojimą
ir t.t. Tačiau praktika yra negailestinga - tarp atskirų firmos padalinių iškyla neįveikiamos sienos ("firewalls"), tarnautojai siuntinėja konfidencialius (o gal ir meilės) laiškelius arba talpina niekam nereikalingą informaciją.
Įdomūs faktai apie žmogų
Per gyvenimą žmogaus plaukai užauga 725 km
Blondinams barzda auga sparčiau nei kitiems
Plaučių vidinis plotas apie 100 km2
Žmogaus dešiniajame plautyje telpa daugiau oro nei kairiajame
Leukocitai gyvena 2-4 d., eritrocitai 3-4 mėn.
Širdis yra kumščio dydžio. Suaugusio žmogaus širdis sveria 220-260 g
Žmogaus organizme gyvena bent 2 kg bakterijų
Perskaičius vieną knygą žūva apie 70 smegenų ląstelių
Neįmanoma nusičiaudėti atsimerkus
Moterys mirksi dukart dažniau
Žmogaus organizme esančių riebalų pakaktų 7-iems gabalams muilo
Nervų impulsai žmogaus organizme juda maždaug 90 m/sek.
Vyrai daltonizmu serga 10 kartų dažniau
Žmonės mėlynomis akimis yra jautresni skausmui
Rankų pirštų nagai auga 4 kartus greičiau nei kojų
Tikimybė, kad sutaps pirštų antspaudai, yra 1 iš 24 mln. taigi, taip gali nutikti
Žmogaus dantų emalis atitinka kvarcą. Į jį atšimpa ir aštriausios geležtysYra pasaulyje ir gerų pavyzdžių, kai netrukdoma vartyti tiek vidinius, tiek išorinius Web puslapius. Manoma:
"Jei nepasitiki darbuotojais, kaip gali vadovauti jiems"Tačiau žymiai dažniau "intranet" degraduoja mažą uždarą pasaulį neturintį aiškaus tikslo. Tokioje "sektoje" prarandama nemaža "intranet" teikiamų privalumų. Ir prieš mąstant, ką leisti naudoti išorės svečiams, pirma reikia nuspręsti: kas tvarkys ir valdys informaciją ir kas už ją bus atsakingas?
"Intranet" atspindi firmos valdančiojo personalo mąstymo kultūrą. Nauja technologija atneša ir daugiau rizikos. Darbuotojus turi atsakyti už pateikiamą informaciją - pagal ją sprendžiama apie firmą. Ir jei nepasitiki darbuotojais, nereikėjo jų net samdyti.
Ir didžioji dauguma firmų turi vieną bendrą bruožą - jos nežino, ką ir kaip daryti. Jos teturi vieną viziją, kad bus sudarytos sąlygos greitai surasti reikiamą informaciją, kaip ir "Internet', tačiau tik firmos viduje. Nuo išorės ją saugos grotos ("firewalls").
Iškart pastebima, kad, įvedus šią naujovę, dideliais kiekiais dedama bet kokia informacija. Tuo nesidžiaugia ne tik firmų klientai, bet kartu smarkiai išauga ir tinklo apkrovimai. Reikia daryti rimtą informacijos atranką ir klasifikaciją, o tai sugeba toli gražu ne visi. Taigi, suteikus naują galimybę (įdiegus naują paslaugą ar sistemą) niekas nesusitvarko automatiškai. Tai tik didelio darbo pradžia. Negalima drausti, reikia auklėti darbuotojus.
Pilkas arkliukas. CGI mirė?
Tie, kurie užsiima rimtu bizniu ir kuriems Web nėra tas pats, kaip laikraštėlių skaitymas, vis dar bando pramušti galva sieną dėl mažo greičio. Ar nekildavo mintis spardyti serverį, į patalpintus Web puslapius kreipiasi tūkstančius kartų. O gal tai net ne kompiuteris, o skalbimo mašina?
CGI jau nepajėgia bėgti pakankamai greitai, kaip to reikalauja naujos programos. Juk kiekvienąkart, kai tik darote užklausą į duomenų bazę, CGI serveryje registruoja naują procesą, kuris atlieka savo darbą, o po to jį šalina. Tai daugiau kaip tris lėčiau nei paprasto teksto paėmimas. Dirbant su DB reikėtų pastovaus ryšio, tačiau tai CGI neleidžia.
Negelbsti ir naujos technologijos - Java ar ActiveX. O be to reikia išlaikyti anksčiau CGI pagrindu sukurtus aprašus - ar įmanoma viską vienu ypu imti ir perdaryti?
O gal verta aukotis ir bendrauti tiesiogiai per Microsoft ISAPI (aišku, kai serveris yra IIS)? Juk greitis išaugs penkeriopai! Juk ISAPI yra vienas procesas (vienas DLL) su daugeliu gijų!
Aha, bet standžiai prisirišame prie serverio architektūros! O tai tinka ne visiems klientams! Ir dar DLL su klaidomis gali turėti įtakos serverio darbui!
Na o "Open Market" sukūrė FastCGI, leidžiančią vykdyti "Perl" kalbos programas greičiu, kuris artimas, kaip kad būtų naudojant API (pvz., bendraujant su Microsoft IIS). Taigi kalbos apie greitą CGI mirtį aiškiai perdėtos. Juk "CGI programa kartą parašoma ir po to užmirštama". Pilkas arkliukas tyliai ir patikimai tempia jam patikėtą vežimą.
Kol, išdidžiai iškėlęs galvą, "Unix" tupinėjo apie puodą, Microsoft nepastebimai į savo patikimą ir, nuo pat gimimo, grafinę NT terpę perkėlė daugelį galimybių, kurios buvo tik "Unix" privilegija. Dar prieš pora metų be "Unix" nebuvo ko rinktis norint teikti "Internet" paslaugas. Dabar svarstyklės svyra jau į NT pusę.
Skirtumai tarp NT ir "Unix" neblogai žinomi. Tačiau dar nesuvokiama, kad, bent popieriuje, NT yra neblogas "Internet" serveris. Jis nėra griozdas, pakankamai lankstus ir pajėgus, turi reikiamą rinkinį tinklo palaikymo priemonių ir t.t.
Be to jis greitai įdiegiamas (kuo niekaip negali pasigirti "Unix"), greitai startuoja bei sustabdomas - ir SAUGUS. "Unix" geras tik vienu - naudojant "Telnet" turint reikiamas teises galima administruoti iš bet kokio atstumo. O NT vis dar neturi savyje NFS ir X-Windows, tačiau šias komponentes galima įsigyti iš kitų firmų, pvz., išeivio iš Lietuvos Kanados firmoje "Kolibris" (pasiimkit žodynėlį ir išsiverskit į anglų kalbą) sukurtą "Exceed" paketą.
Ir nenuostabu, kad IIS (Microsoft firmos Web serveris) glaudžiai bendrauja su sistema, nes yra bendros strategijos dalis. Jis atsako į HTTP, "gopher" ir FTP kliento užklausas. Ir net leidžia naudoti slaptažodžius, aišku toms peržiūroms programoms, kurios turi tokias galimybes (o jas turi, aišku, "Explorer").
IIS nesiskundžia ir kitomis galimybėmis - kelios Web stotys, virtualūs katalogai slepiant tikrąją katalogų struktūrą, administravimas iš tolo. Ir dar, jei pirštus prikiša protingas programuotojas, jis gali nepaprastai išplėsti IIS galimybes, nes IIS tai leidžia.
Šiuo metu labiausiai išplitęs Web serverio išplėtimas yra naudojant CGI (Kažko per dažnai šią sąvoką mini 'Vartiklis' - rasite ir šen ir ten). Kadangi dauguma Web serverių "guli" ant "Unix", tai CGI dažniausiai reiškia "Unix" apvalkalo ("shell") komandų failų arba "Perl" programų kvietimą. NT neatmeta tokios galimybės, tik, šiek tiek liūdna, kad daugelis "Unix" išorinių komandų neatitinka NT. Tačiau galima įsigyti MKS programų rinkinį, turintį TIKRĄ "Korn" apvalkalą, kuriame galima programuoti naudojant CGI.
O Microsoft Visual Basic 4.0 (kam reikia, parduodu licenzijuotą paketą su didele nuolaida) yra žymiai galingesnė alternatyva. Juk galite naudoti ir ODBC ar MAPI sąsajas dirbant su DB ar ryšiui su E-mail sistema. O VBScript galite (kaip kad "JavaScript") į savo HTML puslapius. Be to IIS suteikiamos išplėtimo galimybės yra daug greitesnės už CGI mechanizmą. O ir šiaip IIS serveris yra labai greitas.
Ir net galite sukurti DLL naudodami C++. Čia greičio atžvilgiu jau nieks neaplenks. Ir dar daugiau, šias bibliotekas IIS įkelia nekurdamas naujo proceso, o tai dar vienas papildomas išlošimas.
Į IIS įeina ISAPI ryšiui su DB - užklausas galite įterpti tiesiog HTML dokumente. Be to, galima kurti filtrus, - perimti kliento užklausas, jas analizuoti ir, pvz., kurti DB apie tranzakcijas ar tikrinti, kad hakeriai nebandyti prieiti jiems prie neleistinų failų. Filtrams galima priskirti prioritetus ir įvykius, pvz., nurodyti, kad reikia patikrinti kiekvieną klientui siunčiamą baitą. Taigi galite daryti, ką tik norite. Ir nieko nereikia žinoti apie tokius terminus kaip "socket" arba "port".
Ar ne jėga!?
Tinklo administratoriai prieš peržiūros programų karuselę
Tiek "Netscape", tiek "Microsoft" kas keli mėnesiai atnaujina savąsias peržiūros programas. O tai jau pradeda užknisinėti tinklų administratorius. Išauga darbo sąnaudos konfigūravimui, palaikymui ir saugumo užtikrinimui. Ir jei peržiūros programų galimybės nepaliaujamai auga, jų tvarkymas nė per nago juodymą nesupaprastėja. DIDELĖS FIRMOS NEGALI KAS KELI MĖNESIAI KELTI REVOLIUCIJĄ!
Tuo labiau, kad nors "Internet" ir "Web" peržiūros programos yra įdomios technologijos kūriniai, jie dar nėra visur. Ir ne visi buhalteriai suvedinėja metų biudžetą naudodami "Netscape Navigator".
O ši firma jau ruošia "Galileo", kuris planuojamas metų pabaigai. Tai daugiau "Internet" klientas, o ne vien peržiūros programa. Šifruotas paštas, dokumentų bendras ruošimas ir net videokonferencijos.
Jų vadovai sako, kad programos padidėjęs dydis yra reliatyvus veiksnys: "MS Word" turi 5 kartus daugiau komponenčių, tačiau yra ir 5 kartus didesnis. O kad jis neišsipūstų, kaip varlė prieš lietų, bus realizuotas atskirų modulių principas. Įdiegę bazinį variantai, vartotojai papildomas komponentes galės siųstis iš "Netscape".
Tačiau administratoriai įsitikinę, kad tai atneš tik daugiau galvaskausmio, nei naudos. Gal padės tik administratoriams skirtas "Kit"'as? O kaip su saugumu, naudojant "Java" programytes?
"Galileo" ruošiasi pasiūlyti naudoti "Java" programų ("applets") "parašus". Taip bus registruojami visi 'apletai". Ir peržiūros programa įkels tik tuos, kurie praėjo patikimumo "cenzūrą". O cenzūravimo darbas vėl nukrenta ant pečių administratoriams...
O "Microsoft" stengiasi tvarkymą palengvinti priartindamas peržiūros programą prie operacinės sistemos. Ir "Nashville" (planuotas "Windows 95" atnaujinimas) pavirsta į "Explorer" 4.0 (planuohjamas metų pabaigai). Atseit taip "Internet" tarp vaiskus. Ir atrodo, kad tie, kurie pasirinks NT, bus priversti naudoti vien jį.
Kol kalasi ereliai, šis tas nubyra ir vištoms....
Apgraužti sausainiai vaišių stalui
Nemažai benardančių po "Internet" susirūpino "sausainiais" ("cookies") kuriuos į diskus nieko neįtariantiems narams pakiša kai kurios "Web" stotys. Tačiau gal nereikia iš karto imti ir pradėti klykti iš baimės? Juk šie "sausainiai" yra pagrindinė priemonė, leidžianti peržiūros programai ir "Web" serveriui keistis informacija.
Serverio pasiųsta informacija įsimenama skaitytojo kompiuterio diske. Peržiūros programa šį "sausainį" kito seanso metu grąžina serveriui. Pavyzdžiui, aplankę "New York Times" puslapį _privalote_ užsiregistruoti. Tačiau apsilankę kitą kartą būsite įleisti iškart, nes jūsų vardas ir slaptažodis perduodami iškart su "sausainiu". Taip pat jie naudingi kuriant komercinius puslapius.
Norint sukurti ar pakeisti "sausainį" jūsų peržiūros programai, reikia papildyti HTML puslapio antraštę. Ir nors ši antraštė nėra parodoma, tačiau peržiūros programa ją nuskaito ir analizuoja. O "sausainis" yra panašus į tokį tekstą:
Set-Cookie: Name: Čobotas; expires: Sun, 01-Sep-96 00:00:01 GMT; domain: seimas.lt; path=/sausainiaiNumatyta, kad šis "sausainis" tinka vartoti (privalo susinaikinti) iki rugsėjo 1 d. pirmos minutės Grinvičo laiku. Tokį sausainį peržiūros programa siųs serveriui kiekvieną kartą, kai bandysite prieiti prie "seimas.lt" serveryje esančio katalogo "sausainiai" (ar bet kurio, esančio giliau).
Visi duomenys, kuriuos peržiūros programa siunčia serveriui, yra surašoma jūsų kompiuteryje į failą cookies.txt. Paprastu tekstiniu pavidalu! Tačiau daugelis serverių mėgsta šifruoti informaciją, tad labai tikėtina kad įskaityti galėsite tik serverių, naudojančių "sausainius", adresus.
Ar vis dar kelia šiurpą programos, kurios, manęs neatsiklausę, kuria failus mano diske? Gal "sausainių" skonis ir teikiama nauda atsveria potencialias saugumo spragas? Atrodo, kad serveriai be šių sausainių negali nieko kito paimti iš mano kompiuterio. Bet jei širdį tebegraužia kirminas, - paprasčiausiai po kiekvieno darbo seanso išmeskite cookies.txt failą - visi sausainiai nukeliaus į šiukšlių kibirą! Toks šalinimas labai naudingas daiktas naudojant "intranet", ypač, kai plaukiojot po jį iš svetimo kompiuterio.
Ir vis tik yra pavojus, kad kažkoks "auksinių rankų berniukas" pasinaudos kokia nors "Java" klaida (o jų nestinga) ir nušvilps jūsų "sausainius". Ir nėra gerų apsaugos priemonių. Tiesiog puslapių kūrėjai turi vengti į "sausainius" įmaišyti slėptiną informaciją - kredito kortelių numerius ar kitokią asmeninę informaciją. Ir jei vistiek nemėgstate saldumynų, teks atverti kapšą ir įsigyti "Internet Fast Forward" produktą, aktyviai pašalinantį visus "sausainius", o su jais kartu ir visus reklaminius piešinukus.
O kodėl "sausainiai"?
Šis "terminas" atkeliavo iš daugelio nemėgiamo Unix pasaulio, kuriame reikia dažnai perdavinėti nedidelės apimties informacijos paketėlius. Ir tikriausiai reikia padėkoti tiems Unix hakeriams, kad šiandien šios galimybės nevadiname kaip nors panašiai į "identifikavimo žetonus serveriui".
Anekdotai
Vartiklis nr.12
Grybai ir grybavimas
Iš kur Javos tas lėtumas?
CGI.pm biblioteka: sausainiai
Programavimo kalbų klegesys
Sergejus Žemaitis. Artakserksas
Lambda išraiškos Java į naują lygį
Pirmasis Java įskiepis Lietuvoje
Tvarkyklė BacoPage DOS terpei
Patarimai: Šluota registrams
Jaunystės eliksyro paieškos
Ateivių įvaizdžio kaita
Pirmoji programa
Ka-ka-rie-kūūūū...
Vartiklis