Humoras

Atspindžiai

Vytautas Eidukaitis. Keistuoliai

Apie autorių

Vytautas Eidukaitis (1918-1998) - poetas, satyrikas nuo Vilkaviškio. Eilėraščius pradėjo rašyti studijuodamas lituanistiką Kauno universitete: pirmoji publikacija 1940 m. „Jaunojoje Lietuvoje“. Vėliau bendradarbiavo su satyros ir humoro leidiniais „Šluota“ ir „Ūpas“, žurnalu vaikams „Genys“. Yra sukūręs nemažai tekstų įvairaus pobūdžio dainoms.

Mečiau gerti, kai vedžiau. Šio gėdingo įpročio atsisakyti žmonai prižadėjau 9-ąją mūsų vedybinio gyvenimo dieną. Ji, atvirai sakant, man iškėlė sąlygą: sugyvensime ir nesiriesime, jei nevartosi alkoholio...

Iškart spyriojausi, bet pagaliau su jos nuomone sutikau: ir kam man, sakau, gerti, jei noriu turėti gražią širdies linksmintoją ir ramų gyvenimą...

Labiausiai žmona mane paveikė duotais antialkoholiniais pavyzdžiais: girdi, jos kaimynas apako nuo samagono**); tetos uošvis nuo „rašalo“ išprotėjo; vienas pažįstamas girtas nuskendo šulinyje... Ar tai ne sukrečiantys faktai!? Ir, pasakysiu, savo sprendimu esu patenkintas: geriau ir sveikatai, ir kišenei. Per trumpą bendro gyvenimo laiką daug ką įsigijome: naują plačiaekranį televizorių, didelį saloninį veidrodį...

O dabar kultūringai atšventėm žmonos gimtadienį: ant stalo puikavosi tortai, šampane kepta lašiša, kalakutiena, pelėsinis sūris.... o iš gėrimų – nepigus brendis, geras vynas...

Buvo smagu ir linksma: dainavome, dalijome žiedą, šokome. Svečiai anksti išsiskirstė ... ir mums tądien pakako laiko išplauti indus ir sutvarkyti kambarius.

Ir labai nustebome, kad šiais metais į mano vardadienį ir 50 kviestų svečių teatvyko tik du: dukart infarktą turėjęs svainis Donatas ir po dviejų savaičių gimdysianti teta Elytė...

Kai pasiteiravome, dėl ko pirmasis neatsivedė žmonos, o antroji vyro, jiedu atsakė trumpai-drūtai: matyt mūsų antrosios pusės, kaip ir kiti, neatvyko, nes laiko jus labai savotiškais žmonėmis... Daug kas apie jus jau senai kalba: keistuoliai tie...

Parduodami šunys

Arba šuo, arba kvailas

Tik šiais laikais šuo geriausiu žmogaus draugu patapo. Kur ten draugu! Labiau nei šeimos nariu!

O atsilikti nesinori – dar kvailiu palaikys.... arba nevykėliu. O kas nori jais būti? Tad ir einu į turgų – vienoje rankoje – duonos riekė, kitoje – grandinė.

Dar gerokai prieš turgų pasitinka toks cypimas ir staugimas, jog, patikėkite – širdį suspaudė:
- O Dieve... kokia harmonija! Prieš ją visos tos simfonijos – vieni niekai...

O jau viduj kas!? Buldogai vambrija galingais bosais, plonyčiais sopranais spygauja kažkokie maži gauruti šuneliūkščiai... O jau grožis! O kvapas! O kainos!.. Jos prieinamos... parduosi kailinius, nusipirksi šunį. Arba, parduosi šun... Na, ne, geriau tada jau be kailinių!

Vaikštau, vaikštau, žiūriu, dairausi, o kailinių vis tiek gaila.... Gi žiūriu, šunų jau kaip ir nelikę.... Išsivedžiojo tie, kuriems kailinių buvo negaila...

Ką gi, eidamas namo pasigaunu benamį. O ką? ... negi aš kvailas!

Interviu gatvėje

„Mano TV“ laidos vedėja ima interviu gatvėje iš atsitiktinio praeivio Jono:
- Ką manote apie tiesioginius mero rinkimus?
- Landsbergis sugriovė kolūkius, o Vagnorius su vagnorkėmis sugriovė finansus. Todėl dabar Lietuvoje vientisa šiknaskylė!
- Tačiau prie ko čia mero rinkimai?
- Taigi sakiau, kad Landsbergis sugriovė kolūkius, - ir dėl to į paviršių išniro visokie uspaschiai ir šūdatapšniai!
- Čia apie tai, kad į merus kandidatus iškėlė Darbo ...
- Kartoju, jei nesupratote - Landsbergis sugriovė kolūkius! Nebūtų sugriovęs, Rusija nebūtų užpuolusi Ukrainos!
- Eeee... bet..
- Bet ar žinote, kodėl kilo globalinis atšilimas? - Eee... o kodėl? Todėl, kad Amerika išsirinko Obamą! Juoda spalva labiau sugeria šviesą ir į aplinką išsiskiria daugiau šilumos...
- Bet mes apie...
- Ir aš apie... Gal norite mano nuomonės apie musulmonus?!
- Eeee… ne ... - bet ką?
- Aš esu Šarlis!
- ….. Gerai... Tai gal pasakytum savo vardą?
- Negirdėjote?! Aš esu Šarlis!

  Žemai toli

Apačioje po debesų kilimų draiskalais dunkso Grenlandijos ledynai. Iš tolo patys atrodo tarsi saulę atspindintys balti debesys. Sausumą išduoda vienas kitas aštresnis štrichas. Galima tik įsivaizduoti, kaip turėtų atrodyti būnant toje saloje. Tarp gyvenamūjų vietovių plyti didžiuliai ledynų plotai. Turėtų būti gana sudėtinga iš vienos nusigauti į kitą. „Who's gonna drive you home tonight“, - per ausines klausia senas „The Cars“ gabalas, iš viršaus stebint Grenlandijos ledynus. Vamzdis ir kūjis

„May I have some Irish cream to my coffee?“ – klausiu prabėgančios palydovės.

„Sure“, - atsako ji.

Grenlandijos krantai tolsta.

-kp- ,   Š. Atėnai, 2001 m. rugpjūčio 4 d., Nr. 30 (568)


              A. Š. Proletarinė vasara

Skiriama nežinomiems mūsų laikų
Politiniams veikėjams
Pasitrauk ir negrok, juk matai, kiek dujų.
Man plepėt su TS ir (LK) nėr kada.
Bepigu viljamsuot, kai Čiurlioniui kažkiek
Dešimčia pirštų prigrūdai gaidų,
Na, o aš dieną nakt LSD vis malu.

Jam gražu pažiūrėt, kaip gyven socdemai!
Gal dar mąsto – gasprom tai saldu,
Kas tai niekis per vamzdį mosuoti kūju
Ir matyt kaip iš džiaugsmo blizga bičiulių veidai!
Jam gražu, kaip mūsiškiai gyvena prastai!

Kad į Maskvą skridau, jam cha, cha, negražu.
Bet į NATO šimtąkart bus gražiau,
Cha, cha, cha... Kai benzinas ir dujos tiū tiū...
Pakalbėsim Seime apie tai, ką kenčiau!
Raudonveidis esu ir meluot man – premjeriškas hau!

*) The Cars – „Naujosios bangos“ ir „power pop“ stilių amerikiečių roko grupė, susikūrusi 1976 m. Bostone, ir išlikusi iki 2018 m. Pirmąjį koncertą sugrojo 1976 m. gruodžio 31 d. Naujojo Hampšyro Oro pajėgų bazėje „Pease“. Minima eilutė yra iš albumo „Heartbeat City“ (1984):

Who's gonna tell you when 
It's too late 
Who's gonna tell you things 
Aren't so great 
You can't go on 
Thinking nothing's wrong 
Who's gonna drive you home tonight
[ ... ]

**) V. Voinovičiaus***) romane „Kareivio Ivano Čonkino gyvenimas ir nuotykiai“ (1963-1969) pateikiamas labai paprastas samogono gaminimo receptas: „Receptas, Vania, labai paprastas. Kilogramui šūdo imi kilogramą cukraus“.

***) Vladimiras Voinovičius (1932-2018) – serbų kilmės rusų rašytojas, disidentas, dailininkas. Rašė tekstus dainoms. Tarp jo žinomiausių kūrinių – „Kareivio Ivano Čonkino gyvenimas ir nuotykiai“ (rašomas nuo 1963 m. plitęs savilaida; išleistas 1975 m. Paryžiuje). Nuo 1994 m. užsiėmė daile. Išgarsėjo, kai N. Chruščiovas susitikime su kosmonautais pacitavo jo dainą „Tikiu, draugai“ („14 minučių prieš startą“), tapusią ir pamėgta kosmonautų daina. 7-o dešimtm. pabaigoje aktyviai kovojo už žmogaus teises, buvo persekiojamas, pašalintas iš Rašytojų sąjungos. 1980 m. išsiųstas iš TSRS, o kitais metais atimta ir pilietybė, kurią 1990 m. gražino M. Gorbačiovas. 2014 m. su kitais mokslo ir kultūros žmonėmis išreiškė nepritarimą Rusijos politika Krymo atžvilgiu. 2015 m. spalį Putino gimimo dienos proga, pasakė, kad šiam „važiuoja stogas“ ir jis turėtų prisiimti atsakomybę už savo nusikaltimus.

Papildomi skaitiniai:
Kokie jie buki!
Religiniai anekdotai
Jei jie atskristų...
Rinkinys: Juokai ir juokeliai
Ką padarė viščiukas?
Viena eilute!
Monos Lizos paslaptis
Ir sukūrė Dievas moterį...
Iš atsargos seržanto memuarų
M. Velbekas. Elementariosios dalelės
Laukinės gamtos šauksmas
Armėnų literatūros atšvaistai
K. Bulyčiovas. Dialogas apie Atlantidą
Romualdas Vaičekauskas. Kometos stebėjimas
Kelios mintys apie kiaulių gripą
A. V. Karginas. Labai svarbūs žaidimai
Apibendrintoji klaidų teorija
S. Altovas. Aplink pasaulį
Demiurgai tveria pasaulį
Mano velvetinės atostogos
Kodėl alus geriau nei moteris?
Šiurpu vyrams ir moterims
Lilita: bjaurumų motina
Literatūriniai skaitiniai
Poetinės vizijos
Vartiklis