Nesuviliosit rojaus guoliu,
       Aš jums labai rimtai sakau:
       Dangyj nebus tokių gražuolių,
       Kurias aš žemėj sutikau!

       Netgi dailiausiam angelėliui
       Man niekad moters neatstot.
       Prisėdus baltą debesėlį,
       Ne man saldžias psalmes giedot.

       O Viešpatie! Ir žemėj karšti
       Be galo miela ir smagu.
       Tiktai grąžink jaunystės karštį
       Ir duok truputį pinigų.

       Žinau - skęste pasaulis skęsta
       Piktybėje ir nuodėmėj,
       Bet įpratau kažkaip šią naštą
       Vilkt slėniu ašarų ramiai.

       Tuštybės žemiškos neboju,
       Juk gatvėn veik neišeinu.
       Jaukioj gūžtelėj aš nakvoju
       Po moters mielos sparnu.

       Man gera čia, Kai ima pliaukšti
       Žmonelė - sielai atgava!
       Girdžiu tarsi giesmes iš aukščių -
       Netgi tokia ji man sava.

       Taigi sveikatos duok ir grašių,
       O Viešpatie! Man bus gana,
       Kol kantriai sunkią naštą nešiu
       Su savo mylima žmona...