Filosofijos istorija (3 dalis)

Senovės Kinija: Konfucijaus mokykla

Skaitykite: Konfucijus
Konfucizmas: Siun Czi
Kinų filosofijos priešistorė

Konfucizmas: Men Czi

Tarp Konfucijaus pasekėjų išsiskiria Men Czi (Mengzi, Meng Ke, lotyniška forma Mencius, apie 372-289 m.pr.m.e.), Konfucijaus anūko Czi Si mokinys iš Lu. "Men czi" parašyta dialogų forma ir pagrindinis dėmesys skirtas socialinėms-etinėms problemoms. Tuo metu humaniškus konfucionizmo idealus jau buvo nustelbę legistinės administracinio valdymo idėjos. Jam nepavyko rasti pastovios valdiškos tarnybos ir gyvenimo pabaigoje jis atsidėjo pedagogikai.

Mencius Men Czi postulatai iš esmės sutapo su konfucizmu:
1) Valstybės valdymas turi būti pagrįstas meile žmogui ir teisingumu; valdiniai remia, išlaiko ir paklūsta,
2) Žmogus iš prigimties geras, paveldėjęs 4 pradus – meilę žmogui (ren), Pareigos jausmą ir teisingumą (yi), ritualo laikymąsi (li) ir pažinimo galią (zhi).

Dangus tapatinamas su lemtimi, likimas su objektyvia būtinybe, o ši su tautos valia. Tačiau likimas stovi gėrio pusėje. Kai Jao valdžią perdavė ne savo sūnui, o Šun, jis tik rekomendavo pastarąjį dangui: "… visos dvasios buvo juo patenkintos… dangus jį priėmė … [ir] tauta jį priėmė. Dangus davė jam Padangtę, ir tauta davė [ją] jam".

Pasaulis persmelktas ci (garas, oras, energija, gyvybės galia). Tai žmogiškoji savybė taikyta visam pasauliui. Ci persunkia žmogaus kūną ir pavaldi valiai (čži, kuri yra protinga). Kai ci ima viršų (pvz., žmogus sprunka apimtas baimės), dvasios ramybė dingsta. Valia tapati sin: protui, širdžiai. Men Czi svarbiausiu pasaulio (dangaus) pažinimo organu laikė širdį, o tik paskui jausmus.

Apie žodžio prasmę:
"[Jei] žodžiai vienpusiški, reiškia, protas užtemęs; [jei žodžiai] nepadorūs, reiškia, protas nugrimzdo [į prarają]; jei žodžiai klaidingi, reiškia, protas prarado [principus]; [jei] žodžiai išsisukinėja, reiškia, protas išsekęs. Gimus prote, [tai] kenkia valdymui; gimus valdyme, pakenkia reikalams".

Žmogus iš prigimties geras, kaip "vandens siekis [tekėti] žemyn". "Visi žmonės turi užuojautos, gėdos, nepasitenkinimo, pagarbos ir gerbimo, teisybės ir neteisybės jausmus. Užuojauta – žmonių meilės [pagrindas]. Pagarba ir gerbimas – ritualo [pagrindas]. Teisybė ir neteisybė – pažinimo [pagrindas]". Tad Men Czi nepriėmė tuo metu vyravusios nuostatos, kad žmogaus prigimtis neutrali blogio ir gėrio atžvilgiu: "[Žmogaus] prigimtis kaip kunkuliuojantis vandens srautas: atversi [jam kelią] į rytus – tekės į rytus; atversi į vakarus – tekės į vakarus. Žmogaus prigimtis neskirstoma į dorą ir nedorą". Užtvenkus srautą, galima pakeisti jo tėkmę, bet tai nėra natūralu. Taip ir žmogus gali tapti nedoras, jei susidaro atitinkamos sąlygos: nederlius, badas. Tad valdovas turi garantuoti žmonėms pragyvenimą. Čia skirtumas nuo Konfucijaus – maža vien abstraktaus pavyzdžio.

Men Czi gynė žmonių nelygybę, bet ji ne nuo gamtos (čia jie lygūs). Jie nelygūs darbo pasidalijimu – vieni dirba žemę, kiti užsiima amatais, treti dirba protinį darbą (ir šie vadovauja kitiems – argi jiems yra kada užsiimti žemdirbyste?): "Kas pažino savo prigimtį, pažino dangų". Bet taip buvo ne visada.

Jao laikais tvarkos dar nebuvo, žvėrys ir paukščiai varžėsi dėl žmonių vietos. Chou Czi (Valdovas Grūdas, žemdirbystės dievas) išmokė sėti ir nuimti derlių. Bet žmonės dar mažai skyrėsi nuo sočių gyvulių. Tada Se ėmė mokyti žmones bendravimo normų.

Men Czi visuomenės pagrindas – žemdirbystė. Jis lygina dvi žemės naudojimo formas: a) čžu, kai valstiečiai be savo laukų dar apdirba ir bendrą lauką, kurio derlius naudojamas valdytojų (ir net paties vano) išlaikymui. Jis tuos laukus praminė "šuliniais", nes jie, su juos supančiais 8 privačiais laukais, priminė šulinį reiškiantį hieroglifą; b) gun, kai valstiečiai turėjo mokėti pastovų mokestį. Bet nederliaus metais jie mirdavo. Ši sistema buvo naudojama Men Czi laikmečiu.

Ištraukos

"Men Czi" yra ne tik pasisakymai, bet ir dialogai, pagyvinantys kūrinį. Men Czi pašnekovu būna arba valdytojas, arba mokiniai, arba kiti filosofai. Jame gausu istorinių palyginimų, citatų, patarlių… Traktatas pripažinimo sulaukė Song dinastijos laikais (10-13 a.), o Zu Xi jį įtraukė į konfucianizmo "Keturknygės" (Sishu) kanoną.

1.7

Ciskų vanas Siuanis1) paklausė Men Czi: "Ar galima išgirsti iš tavęs apie Ciskų Chuanio2) ir Czinskų Venio darbus?" Men Czi atsakė: "Čžunio mokiniai nieko neperdavė apie Chuanio ir Venio darbus, todėl ir kitos kartos neperduoda, - ir man neteko girdėti [apie tai]. Jei vanas neprieštarauja, tai, galbūt, pakalbame apie tai, koks turi būti vanas?"
- Kokių reikia savybių, kad būtum vanu?
- Gink žmones ir valdyk, - ir nieks negalės tavęs įveikti.
- O toks, kaip aš, ar gali ginti žmones?
- Gali.
- Iš kur žinai, kad gali?
- Teko girdėti, kaip Chu Che pasakė: "Vanas sėdėjo pakyloje, o apačioje vedė jautį. Vanas pamatė ir paklausė: 'Kur vedate jautį?' Jam atsakė: 'Varpo pašventinimui'. Vanas paliepė: 'Paleiskite jį! Negaliu pakęsti jo vaizdo – tarsi nekaltą veda bausti'. 'Taigi, atšaukti varpo pašventinimą?' Vanas atsakė: 'Kaip galima atšaukti? Pakeiskite avinu!'" Nežinau, ar buvo taip iš tikro?
- Buvo.
- Turint tokią širdį galima būti vanu. Žmonės manė, kad vanui pagailo [dideio] jaučio; aš gi žinojau, kad vanas negalėjo pakęsti jo vaizdo.
- Žinoma. Vadinasi, tokių buvo tarp žmonių… Nors Ciskų karalystė ir nedidelė, bet argi galėjau pagailėti jaučio? Būtent, negalėjau pakęsti jo vaizdo – tarsi nekaltą vestų bausti – todėl ir pakeičiau avinu.
- Nesistebėkite, vanai, kad žmonės nusprendė, kad jūs pataupėte. Didelį pakeitėte mažu, - iš kur jiems žinoti, kodėl? Bet jei vanui buvo skaudu, kad nekaltą veda bausti, tai kaip vanas pasirinko tarp jaučio ir avino?

Vanas šyptelėjęs pasakė:
- Iš tikro, ką aš maniau? Bet ne iš taupumo jį pakeičiau avinu. Žmonės iš tikro turėjo mane palaikyti taupiu.
- Nesikrimskite! Tai juk ir yra žen4 pasireiškimas – matėte jautį, o avino nematėte. Garbingas vyras, regėdamas gyvus gyvūnus, negali žiūrėti į jų mirtį; girdėdamas jų rėkimą, jis negali valgyti jų mėsą. Štai kodėl garbingas vyras virtuvę įrengia toliau nuo namo.

Vanas nudžiugęs tarė:
- Giesmėse sakoma: "Tu pagalvojai, aš atspėjau". Tai pasakyta apie jus, mokytojau. Aš vis mąsčiau taip ir taip, ir vis negalėjau savęs suprasti. Jūsų žodžiai, mokytojau, iškart viską nušvietė… Tai kodėl tokie jausmai vanui vertingi?

- Tarkim, kas nors pasakys vanui: "Man pakanka jėgos, kad galėčiau pakelti 100 dziunių, bet nepakanka, kad pakelčiau viena plunksnelę; regėjimo pakanka, kad įžvelgčiau rudens voratinklio galiuką, bet nepakanka, kad matyčiau vežėčias su mėšlu". Ar vanas gali tai leisti?
- Ne.
- Mūsų atveju meilės pakako net gyvuliui, tai kodėl geri darbai nepasiekia žmonių? Jeigu taip, tai reiškia, kad tasai, kuris negali pakelti plunksnelės, nedaro pastangų; kuris nemato vežėčių su mėšlu, tas nežiūri; jei tauta nejaučia rūpinimosi ja, tai reiškia malonė nepadaryta. Todėl vanas valdo ne taip, kaip reikia, ne todėl, kad negali, o tik paprasčiausiai to nedaro.

- Koks skirtumas tarp to, kas nedaro, ir to, kas negali?
- Jei kam nors liepiama paimti po ranka Tai-šan kalną ir pernešti jį per Bei-chai5), o tasai sako, kad to negali, tai jis iš tikro to negali; bet jei suaugusio žmogaus prašo perlaužti šakelę, o jis sako "Negaliu", - tai reiškia, kad jis nebando to daryti, o ne tai, kad jis to negali. Todėl, kai vanas nevaldo taip, kaip reikia, priskiriama ne tam atvejui, kai Tai-šan kalną reikia po ranka pernešti per Bei-chai, o atvejui su šakele.

6.1. Gaozi

Gaozi6) tarė: "Žmogaus prigimtis primena ievą, o teisingumas primena taurę. Išugdyti žmogų žmonišką ir teisingą – tai tas pats, kas iš ievos padaryti taurę".

Men Czi tarė: "Ar jūs galėtumėte, nepažeidęs ievos, padaryti iš jos taurę? Pirmiausia jums prireiks ievą nukirsti, tik po to galėsite daryti iš jos taurę. O norint padaryti taurę, ievą būtina nukirsti, tad ir norint išugdyti žmogų mylintį ir teisingą, jį būtina pažeisti. Po tokių jūsų žodžių visi Dangaus paskliautės gyventojai ims vadinti žmogiškumą ir teisingumą prakeikimu".

Gaozi tarė: "Žmogaus prigimtis primena kunkuliuojantį vandens srautą: jei atversi jam kelią į rytus – tekės į rytus, jei atversi kelią į vakarus – tekės į vakarus. Žmogaus prigimties nevalia skirstyti į dorą ir nedorą, kaip tekantis vanduo neskiria, kur rytai, kur vakarai".

Men Czi į tai atsakė: "Vanduo tikrai neskiria rytų ir vakarų. Bet ar jis nežino, kur viršus ir kur apačia? Žmogaus prigimtis veržiasi gėrin lygiai taip pat, kaip kad vanduo veržiasi žemyn. Nėra tokio žmogaus, kuriam nerūpėtų gėris, kaip ir nėra tokio vandens, kuris netekėtų žemyn. Jei imtum vandenį taškyti, sukeldamas bangas, tai gali jį versti lietis virš galvos. O jei pastatytum užtvanką ir paleistum jį kriokliu, tai gali priversti jį pakilti sulig kalnu. Bet kuo čia dėta vandens prigimtis? Jis buvo priverstas taip pasielgti. Žmogų galima pastūmėti nedorai elgtis, juk jo prigimtis – kaip to vandens".

Gaozi tarė: "Gyvenimas – tai vadinamoji prigimtis".

Men Czi paklausė: "Ar gyvenimą laikote tokia pat prigimtimi, kaip bet ką, esantį baltos spalvos, laikote baltu?" "Žinoma", - atsakė Gaozi.

Men Czi tarė: "Ar jūs manote, kad baltos plunksnos yra tokio pat baltumo kaip ir baltas sniegas, o baltas sniegas yra tokio pat baltumo kaip ir baltas jaspis?" Gaozi atsakė: "Taip".

Men Czi tarė: "Tokiu atveju šuns prigimtis tolygi jaučio prigimčiai, o jaučio prigimtis tolygi žmogaus prigimčiai <…>

Gong Du7)8). Su tokiu tėvu, kaip Gu Sou9), gyveno Shun, šalia tolio brolio sūnaus, kaip Zhou, kai jis buvo valdovas, gyveno Weizi Qi ir valdovo sūnus Bi Gan. O jeigu jūs sakote, kad žmogus yra doros prigimties, - jie visi neteisūs?'

Men Czi atsakė: "Jeigu žmogaus prigimtis paklūsta spontaniškai prabundantiems jausmams, tai ji laikytina dora. Štai ką turiu galvoje, sakydamas, kad žmogus yra doros prigimties. Jei žmogus elgiasi nedorai, tai kalta ne jo prigimtis. Visiems žmonėms būdingas užuojautos jausmas, tiesos ir apgaulės pajauta. Užuojautos jausmas lemia žmoniškumą. Gėdos ir pasipiktinimo jausmas lemia teisingumą. Pagarbos ir nuolankumo jausmas lemia elgesį. Tiesos ir apgaulės pajautimas lemią pažinimą. Žmogiškumą, teisingumą, elgesį ir sugebėjimą pažinti mes įgyjame ne iš kažkur – šitie dalykai visada yra mumyse, kaip mūsų savastis, tik mes apie juos nesusimąstome. Todėl ir sakoma: 'Jų siekdamas, šitai įgyji. Jų netausodamas, šitai prarandi'. Žmonės reiškia savo jausmus nevienodai – dvejopai, penkeriopai ir be galo daugialypiškai *), tad jie negali visapusi6kai i6semti savo įgimtų savybių. "Shijinge" pasakyta: "Dangus žmones pagimdė, aprūpino juos įvairiais daiktais ir įvedė įstatymus jų santykiams sureguliuoti. Žmonės puoselėja šį įgimtąjį pastovumą ir brangina kilnųjį sielos maloningumą".

Men Czi tarė: "Derliaus metais dauguma jaunų žmonių būna gėrybingi, o bado metais negailestingi. Šis skirtumas atsiranda ne dėl tų įgimtų savybių, kurias jiems suteikė dangus, o todėl, kad badas privertė jų širdis pasiduoti blogiui. Štai kad ir miežiai. Pasėkim juos ir suakėkim. Jei žemė ta pati, ir sėjami jie tuo pačiu metu, tai tuoj sužels ir reikiamu laiku subręs. Tačiau derlius gali būti skirtingas – o jis priklauso nuo dirvos trąšumo, nuo drėgmės ir įdėto triūso. Tad visi vienos rūšies daiktai yra tarpusavyje panašūs. O kodėl kalbėdami apie žmogų mes tuo suabejojame? Šviesiausias išminčius yra toksai pat, kaip mes. Todėl Lomgzi ir sakė: 'Jei žmogus siuva batus, nežinodamas kojos dydžio, tai žinau, kad jis nepadarys kokios nors pintinėlės'. Visi batai panašūs vienas į kitą, nes visoje Dangaus paskliautėje žmonių kojų formos yra vienodos. Tą patį galima pasakyti apie burną ir skonį. Visos burnos jaučia skonį vienodai. Yiya10) pirmasis perprato, kokie skoniai priimtini mūsų burnoms. Tarkime, žmonės jaučia skonius skirtingai, kaip kad šunys ir arkliai skiriasi nuo mūsų; bet juk kodėl visi Dangaus paskliautės žmonės savo skonio jutimais seka Yiya skoniu? Jei Dangaus paskliautė savo skoniais seks Yiya – tai visos Dangaus paskliautės burnos yra panašios viena į kitą.

Tas pats pasakytina ir apie klausą. Jei kalbėsime apie garsus, tai Dangaus paskliautėje visiems norisi išgirsti didžiojo muzikanto Kuang11) grojimą. Vadinasi, visos Dangaus paskliautės ausys girdi vienodai. Tą patį galima pasakyti ir apei akis. Dangaus paskliautėje nebuvo tokio, kuris nebūtų pripažinęs Zidu12) esant gražų. O tie, kurie nevertino Zidu gražumo, buvo tiesiog akli.

Todėl sakau, 'Žmonių burnos jaučia skonį vienodai; žmonių ausys girdi garsus vienodai; žmonių akys mato grožį vienodai. Tad nejaugi žmonių širdžių niekas nevienija? Kas tad jas jungia? Tai mūsų dvasios savastis ir teisingumas. Šviesiausiasis išminčius jau iki mūsų suprato, kas yra bendra mūsų širdims. Tad mūsų širdys maloninasi mūsų dvasios savastim ir teisingumu, kaip ir mūsų burnos skonėjasi naminių gyvulių mėsa'".

Paaiškinimai

1) Ciskų vanas Siuanis – 331 m.pr.m.e. gavęs sostą ir valdęs apie du metus;
2) Ciskų Chuanis – Ci karalystės valdovas 685-643 m.pr.m.e. Czinskų Venis – Czin karalystės valdovas 636-628 m.pr.m.e. Abu žinomi kaip stipriausi tarp kitų septynių Čun-ciu laikotarpio vanų.
3) Čžunis – Konfucijus, tai antras jo vardas
4) Žen – dažnai verčiamas kaip gailestingumas, žmonių meilė. "Men czi" pastebimas siekimas sustiprinti moralinį aspektą.
5) Bei-chai – Bohajaus įlanka šiaurės rytų Kinijoje.
6) Gaozi – skirtingai nuo Men Czi teigė, kad žmogus iš prigimties nėra nei doras, nei blogas.
7) Gong Du – Men Czi mokinys.
8) Xiang – netikras Shun brolis. Tradiciškai jis laikomas nedoru žmogumi, Shun priešingybe.
9) Gu Sou – Shun tėvas, laikomas blogu, žiauriu tėvu.
*) - Šią frazė neaiški ir įvairiai komentuojama.
10) Yiya – suntiliu skoniu garsėjęs virėjas, tarnavęs Qi valdovui Huan Gongui.
11) Kuang – pravarde Gu Kuang (aklasis Kuang) mokė muzikos Jin valdovo Ping Gun rūmuose.
12) Zidu – grožiu išgarsėjusio Zheng valstybės valdininko Gong Sun pravardė.

 

Daosizmas
Konfucijus
Čuan-czi (ištraukos)
Filosofijos atsiradimo problematikos istorija
Senovės Kinijos filosofijos priešistorė
Iki Konfucijaus: kinų priešistorė
Imperatorius Huang Di
Hun ir po, siela ir gyvybės syvai
Huainan-czi, Mokytojų iš Pietų Užupio knyga
Vardas ir skaičius rusų ir kinų filosofijoje
Jėzuitas Andrius Rudamina Kinijoje
Šinto ir japonų tikėjimai
Kas buvo Laozi?
Dao laikas
Filosofijos puslapis
Mitologijos puslapis