Dalis - tai dar ne visi
Juozas VAINA, Punskas

Kartais vasarą pašąla, bet tai dar ne žiema, o esti, kad žiemą palyja, bet tai dar ne vasara. Miesto vaiko, nuolat įsistebeilijusio į TV ekraną, mąstysena kitoniška, negu kaimo vaiko, kuris mato, kad kiek šuo belotų žiūrėdamas į mėnulį, o tasai šviečia kaip švietęs.

Ragino, ragino Jėruzalės rabinas įtakingus pasaulio žydus, kad tie nevyktų Vilniun į rabino Gaono dušimtųjų mirties metinių minėjimą, tačiau mėnulis švietė kaip švietęs, ir tai, kas turėjo įvykti, įvyko. Manau, kad Jėruzalės rabinas klaidina kitus žydus (gal kitų suklaidintas) kaltindamas lietuvių tautą šaudžius žydus. Moterys, vaikai, seniai, kurie sudaro didelę tautos dalį, žydų nešaudė. Buvo būrys, be to, vyko karas, ir už tų būrių nugarų stovėjo uniformuoti vokiečių prižiūrėtojai. Vadinasi, tai buvo tik dalis. O dalis - tai ne visi.

Nežinau, ar Jėruzalės rabinas žino, kad ir tie būriai ne visus Vilniaus ar Kauno žydus iššaudė. Taip pat nežinau, ar Jėruzalės rabinas žino, kad žydai partizanai Kūčių vakarą iššaudė visus Kaniūkų kaimo gyventojus (vyrus, moteris ir vaikus) tame pačiame Vilniaus krašte, to paties karo metu ir uniformuotų vokiečių neprižiūrimi. Tą įvykdė tiktai dalis žydų, bet ne visi Lietuvoje gyvenę žydai.

Yra ir daugiau panašių pavyzdžių. Štai šiemet, rugsėjo pabaigoje, jaunas prancūzų vyskupas viešai apgailestavo, kad karo metais prancūzų vyskupai tylėjo, kai iš Prancūzijos buvo vežami žydai. Bepiga taip kalbėti jaunam vyskupui šiandien, nes jis nežino to, ką žinojo ano meto vyskupai. Jie žinojo, kad vyskupai ir katalikų kunigai buvo vadinami "weisse Juden" (baltaisiais žydais); taigi jų likimas buvo panašus.

Prieš keletą metų dabartinis popiežius sudarė komisiją panagrinėti, ar praeityje bažnyčia teisingai kaltino žydus dėl Kristaus nužudymo. Tada karo nebuvo, valdantysis Pilotas netgi nusiplovė rankas, kad nebūtų kaltinamas už padoraus žmogaus nužudymą. Jėruzalėje minią kurstė dvasininkai. Jeruzalės paschos metu surinkusi minia - taip pat būrys, o ne žydų tauta.

Po 1520 metų vienas Vilniaus žydas įtikino Maskvos archiriejų, kad Mozės išpažinimas esąs geresnis už krikščionių tikėjimą, nes šis esąs tiktai antrinis. Rytų bažnyčioje įvyko skilimas, trukęs ne šimtą metų. Dalis persekiojamų sentikių (staravierų) atsidūrė ir Lietuvos Rytprūsiuose. Ginčą išsprendė carienė Jekaterina pasiskalbusi bažnyčios galva ir pasilikusi teisę šaukti sinodus. Tiktai vienas žydas, o ne visa tauta taip įjautrino rusų tautą, kad žodis "jevrejus" su panieka būdavo tariamas raudonarmiečių Antrojo pasaulinio karo metu.

Vilniaus bernardinų bažnyčioje yra lenta vaikui Kiereliui atminti. Lentoje rašoma, kad jo kraują žydai paėmę macoms. Po šimtmečio panašus įvykis įvykęs Kijeve, kur dėl to buvo iškelta byla, bet ją nutraukė Pirmasis pasaulinis karas. Jeigu iš tikrųjų taip atsitiko, tai galėtų būti tiktai kokios nors negausios žydų Mozės išpažinėjų sektos, bet ne visų žydų kaltė.

Dalį kaltės dėl karo pralaimėjimo vokiečiai priskyrė žydams, ėmė juos Vokietijoje engti. Apie trys šimtai tūkstančių Vokietijos žydų pasitraukė į Lenkiją, o apie trisdešimt tūkstančių - į Lietuvą. Čia grūdus jau supirkinėjo Lietūkis, o galvijus - Maistas. Didžioji dalis maisto prekybos jau buvo ne žydų rankose. Atvykusiems žydams nebuvo darbo. Vis dėlto buvo geriau, negu vokiečių persekiojimo baubas. Apie žydų persekiojimą Vokietijoje žinojo ir lietuviai iš savo laikraščių bei radijo laidų. Žydų naujuoju sąjungininku galėjo tapti tas, kuris vokiečių nebijojo. 1939 m. rugsėjo 24 d. trys tarybiniai tankai įvažiavo į Seinus. Komunistuojantis Punsko žydelis šaukė: "Dabar mes jūsų bažnyčioje laikysime arklius". Nėpraėjo ir mėnuo, į Punską įžengė vokiečių karinis dalinys. Po kelių dienų žydams buvo įsakyta per tris dienas palikti namus. Dalis Punsko žydų išvyko į Suvalkus, dalis per žalią sieną naktimis pateko į Augustavą, tarybinėje zonoje, o dalis - į Kalvariją.

Po tokio dvasinio sukrėtimo žydai, bent kairiųjų pažiūrų, matė atsparą Raudonosios armijos glėbyje ir dėl to talkino tremiant gyventojus. Dėl šito lietuviai per daug įsijautrino žydų atžvilgiu. Dalies nusikaltimus, panašiai kaip tas rabinas, primetė žydų tautai. Vadinasi, ir čia suklysta nelogiškai.

Taigi ne visi žydai skundė lietuvius ir ne visi lietuviai šaudė žydus. Tai reikia priminti abiems pusėms ir baigti kaltinti visas tautas.



Voruta, Lietuvos istorijos laikraštis, 1997, Nr.16
Hanukos ištakos
Alytus: balta rožė raudonam fone
Mitinio pasaulio suvokimas šiurpėse
M. Strijkovskio "Kronikos" lietuvių dievai
Birutės kalno astronominis kalendorius
Lopaičių piliakalnis
Paskutinioji kuršininkų karta
Karalienė Morta ir Šiauliai
Pažinkime kitokius Druskininkus
Papročių paskirtis
Vartiklis