Konstantinas Kavafis

Barbarų belaukiant, 1904

Ko laukia minia, šiandien aikštėje susirinkus?
Sako, šiandien čionai įsiverš barbarai. 

Tai kodėl rūmuose nieko nedaro senatas,
Tik sėdi tyliai tyliai ir įstatymų neleidžia?

Nes jau greitai čia pasirodys barbarai,
Senatoriams nerūpi  senato rūmai;
Ateis barbarai - jų savi įstatymai.

O mūs imperatorius, ankstyvą rytą pakirdęs -
Ko sėdi soste prabangiam prie pagrindinių vartų
Su karališkais apdarais ir karūna papuoštas?

Taigi šiandien čia barbarai pasirodys,
Kurių vadą jisai nori tenai sutikti -
Jis potvarkį  paruošęs prie savęs laiko,
Kad titulus ir valdžią anam įteiktų.

O kodėl konsulai ir pretorijai irgi išėjo,
Sunkiomis auksasiūlėmis porfyromis vilkini?
Kodėl ant riešų apyrankės su stambiais ametistais,
Ir žiedai masyvūs spindi retaisiais akmenimis?
Kodėl nešasi jie valdžios ženklus, skeptrus raižytus,
Puoštus aukso ir sidabro ornamentais nematytais?

Taigi barbarai šiandien čionai ateina -
Tad prabanga juos apakinti ketina.

O kodėl oratoriai nutilo, jų nesimato,
Kalbų jų skambių, patriotiškų nesigirdi?

Taigi barbarai šiandien čionai ateina -
O barbarai, žinai, nemėgsta tuščių kalbų.

Jau sutemo, o tų barbarų vis dar nesimato,
Tuo tarpu nuo pasienio atnešė žinią nelauktą -
Kad barbarų pasaulyje daugiau nebeliko.

Tai kaip pavyks išgyventi be barbarų;
Jie buvo vienintelė mūsų išeitis.

                            Vertimas -js-
 
 
 
 
 
 
 
Konstantinos Kavafis

Konstantinas Kavafis (1863-1933) - vienas didžiausių pasaulinės reikšmės 20 a. graikų poetų. Jį savo mokytoju vadino Josifas Brodskis ir V. Odenas, E. Montale ir L. Darel. Tarptautinis pripažinimas atėjo net anksčiau, nei pačių graikų. Jis gyveno Aleksandrijoje, kuri buvo britų valdžioje (ir turėjo britų pilietybę, kurios jaunystėje atsisakė politiniais sumetimais). Tik po Antrojo pasaulinio karo jis buvo "atrastas" Graikijoje, o jo skepsis bei ironija tapo priimtinesni.

O į Aleksandriją Pirmojo pasaulinio karo metu su Raudonuoju Kryžiumi atvažiavo rašytojas E.Forsteris, tapęs nenuilstamu Kavafio poezijos propaguotoju Anglijoje. Jau 1919 m. buvo išspausdinti pirmieji vertimai ir E.Forsterio straipsnis.

"Barbarų belaukiant", ko gero, vienas reikšmingiausių K.Kavafio eilėraščių. Taip savo romaną pavadino (ir būdingą Kavafio sarkazmą panaudojo) net ir 2003 m. Nobelio premijos laureatas Dž.Kudzė

Papildomi skaitiniai:
Kęstutis Plankas. Eilėraščiai
A.Zalatorienė. Skinu dienas
W. Szymborska. Eilėraščiai...
A. De Saint-Exupery. Mažasis princas
Arūno Strauniaus eilių rinkinys
R.Kaijua. Sapnų apžavai ir problemos
Wong Yoon Wah. Kinų piktografija
Vienuolyno kapeliono pasakojimas apie gaidį ir vištą, Šantiklerą ir Pertelotę
Rašyk, kad šviestų pro eilutes... L.Vangelis. Nežinomas susitikimas
E.Keretas. Ką žmonės mąsto Izraelyje
Yvas Bonfua. Dieviški vardai
Jonas Kuzmickis. Mano žodžiai --
U.Eco. Fuko švytuoklė
S. Barančakas. Vertėjo manifestas
Czeslaw Milosz. Ulro žemė
Via est vita; Užmaršties upė
Tukaramas. Gimęs šudra
Alegorija "Kutai"
Literatūriniai skaitiniai
Fantastikos svetainė
Filosofijos svetainė
Poetinės vizijos