Peleninė daina

             Žodžiai Helen Blinkevičienės

   Nebuvau aš Paryžiuj nei Romoj,
   Gyvenu aš kaip vėjas kalne,
   Tiktai dvylika juodvarnių brolių
   Vėlų vakarą lanko mane.

   Neturiu aš sidabro nei aukso,
   Broliai plunksnomis rengia mane.
   Jūs nešaukit - manęs neprišauksit,
   Neieškokit - paskęsit liūne...

   Gal mane kitados jūs sapnavot,
   Gal regėjot vaikystės kine,
   Per toli, per toli nukeliavot,
   Neieškokit - nerasit manęs.

   Aš likau jūsų vaikiškoj knygoj,
   Sename sename albume.
   Aš verkiau, kada vieną palikot
   Ir kai vijosi pelės mane.

   Kai grūmojo pelių karalaitis,
   Kai nuo raganos bėgau piktos,
   Palikau aš auksinę kurpaitę.
   Tiktai jūs nesuradote jos...

   Pakliuvau į voratinklį kreivą,
   Tiktai jūs nežinote, ne, -
   Septyni alaviniai kareiviai
   Išvadavo tą naktį mane.

   Kaip aš verkiau, kaip jūsų ilgėjaus,
   Kai žaislai, pamiršti rūsyje,
   Vieną Joninių naktį išėjo
   Ir išsivedė - niekur mane...