Dar kartą - Žmogaus Sūnus
Bus ženklų saulėje, mėnulyje ir žvaigždėse, o žemėje tautos blaškysis, gąsdinamos baisaus audringos jūros šniokštimo. Žmonės džius iš baimės, laukdami to, kas turės ištikti pasalį, nes dangaus galybės bus sukrėstos. Tuomet žmonės išvys Žmogaus Sūnų, ateinantį debesyje su didžia galybe ir garbe. Kai visa tai prasidės, atsitieskite ir pakelkite galvas, nes jūsų išvadavimas arti.
Saugokitės, kad jūsų širdis nebūtų apsunkusi nuo svaigalų, girtybės ir kasdienių rūpesčių, kad toji diena neužkluptų jūsų netikėtai. It žabangai ji užgrius visus žemės gyventojus. Todėl visą laiką budėkite ir melskitės, kad pajėgtumėte išvengti visų būsimųjų nelaimių ir atsilaikyti Žmogaus Sūnaus akivaizdoje.
Luko ev. 21, 25-28; 34-36)
Ant vienos Šeškinės kalvų Vilniuje, ten kur pro šalį be perstojo zvimbia automobiliai, jau keleri metai įsikūrusios vienuolės asumpcionistės. Suprantamiau tariant - Mergelės Marijos dangun ėmimo seserys. Įsikūrusios, kaip ir dera tokio vardo nešiotojoms: jų tvarkingas namelis remia patį dangų, o slėnyje po kojomis pasklidę mirguliuoja sostinės žiburiai. Gražu ir svajinga ten pakilus, rodos, jau iš tikrųjų būtum būtum paimtas į dausas ir iš aukštybių angelų akimis stebėtum žemės gyvenimą, žavų, bet tolimą ir nepagaunamą.
Pirmąją Advento naktį sesutės sutarusios nesudėti bluosto. Budės drauge pastogės koplytėlėje ir lauks aušrinės, sutūpusios apie monstranciją. Taigi ir Viešpačiui neleis užmigti. Tą naktį išgirs jisai bent keturiomis kalbomis giedamų giesmių, bus šaukiamas kalbėti ir klausytis. Ką sakys jam seserys įsižiūrėjusios į boluojantį ostijos apskritimą, ko gero, taip pat bus platu ir nesupančiota. Bet, žinoma, viskas baigsis. Nujaučiu ir tai, kad išaušus rytui iš to naktinio budėjimo neliks beveik nieko apčiuopiamo. Vos ėmus brėkšti Viešpats tyliai pasitrauks tarsi nė nebuvęs, jam gi ne naujiena ateiti ir išeiti nekviestam, nepastebėtam. Seserys kaisis kavos miegams išvaikyti, dalinsis kasdienius darbus ir skubės atšauti durų čia įjunkusiems lankytis kaimynų vaikams. Sekmadienis, reikia nepavėluoti į mišias ir pabarstyti smėliuku apledijusius laiptus.
O paskui kurioje nors Vilniaus bažnyčioje atsivertęs Evangelijų knygą kunigas sugriaudės: "Visą laiką budėkite ir melskitės, kad sugebėtumėte išvengti visų būsimųjų nelaimių ir kaip reikia stoti Žmogaus Sūnaus akivaizdoje". Pirmiausia suklusime tie, kurie mokame nudėti ir melstis, kam per pamaldas svirs galva po bemiegės nakties. Jei rasis pasitenkinimas atlikus pareigą - dar pusė bėdos. Bet jei kas nelinkęs matuoti savo tikėjimo įsakymų vykdymu, pasijus neramus: dar sykį netesėta, dar sykį mūsų budėjimas tetvėrė iki paryčių ir neužpildė "viso laiko". Gal Viešpats dėl to ir vėluoja, kad nelaukiame jo visą laiką? Tarsi gailėdamasis mūsų, dar nesugebančių pasitikti jį "kaip reikia".
Ko gero, visuomet, iki laikų pabaigos, mūsų adventai bus tik ilgesys sulaukti jo, ateinančiojo. Ir nuojauta, kad Dievas tampa kūnu. Žinoma, pradžiugsime, pakelsime galvas, kaip po kelių savaičių varpeliams tilindžiuojant atskries Kalėdos ir šimtai medinių ar gipsinių vaikelių priguls ant šiaudų mūsų bažnyčiose, skelbdami mums ramybę. tačiau ne tai svarbiausia ir ne dėl to verta švęsti Adventą. Pats laukimas, kad ir koks bergždžias ir tuščias mums atrodytų, jau yra ženklas, kad Viešpats eina. Kad Dievas praplėšia debesis ir pasirodo pasauliui. Anuomet, Erodui valdant Galilėją, jis išdrįso tapti Žmogaus Sūnumi ir nesigėdydamas pavadino mus broliais. Nors ir nemačius jo tokio, neplaukus vienoje valtyje ir nesėdėjus prie vieno stalo, graudu ir gera žinoti jį buvus kitados žemės gyventoju.
O užvis geriausia ir graudžiausia, kad kai jis ateis dar kartą didingas ir šlovingas, jis vėl bus Žmogaus sūnus. Panašus į tą, kuris kadaise pravirko gyvulių ėdžiose, gūždamasis nuo tamsos ir šalčio. Debesys atlaikys jo svorį. Atlaikysime ir mes, vienąsyk jau pavadinti jo broliais ir sveikinę jį duonos gabalėlyje.
Seserys asumpcionistės ant Vilniaus kalvų pirmąjį Advento sekmadienį po nemiegotos nakties iš savo dausų namelio leisis žemyn į padūmavusį slėnį. Slidžia pakalne, pro šalį švilpiant automobiliams. Debesys dar neatnešė Viešpaties. Bet seserys jau žino, kad laukiame Žmogaus sūnaus. Slėniuose mokomasi kaip reikia stoti jo akivaizdoje.
Susanos istorija
Pranašas Nostradamas
Elohimų alchemija
Paslaptingas ugnies nusileidimas
Išsilaisvinti iš nuodėmės nusidedant?
Evoliucija pagal teosofiją
Biblijos dievybės: Abadonas
Mitologijos puslapis
Vartiklis