SAULĖS DRAUGĖ

Šaltoji orchidėja
stovi lyg vaškinė.
Rožė švelnumą savo
spygliais gina.
O chrizantema nuoširdžioji
niekam negrąsina -
Gundo žiedais ir lapais
aksominiais.

Chrizantema -
ne vien kapų gėlė.
Išėjusiems
ne gėlės reikalingos.
Padovanok
tą saulės žiedą tiems,
kuriems šiame pasaulyje
draugystės,
meilės
ir švelnumo stinga.

PRISIMINIMAI

Norėčiau suskaičiuot džiugias akimirkas
Ir žmones,
su kuriais susitikau.
Ir pasakyt kažkam,
Kad vis dar myliu juos
Ir už gerumą
padėkot kažkam.
Norėčiau suskaičiuot gerumo pamokas.
Pasikartojančias klaidas suprast.
Dar kartą išgyvenus
širdgėlą ir neviltį.
Visiems laikams
iš atminties išmest.
Norėčiau suskaičiuot
Ir savo nuodėmes
Kurių gyvenime
dažnai darau.

Prašau atleist už sunkų žodį man
O nuodėmes
išpirkti privalau.
Sunkiausia suskaičiuot skaudžias akimirkas
Žmones visus, kuriuos
mačiau kadais.
Kažką myliu,
kažko net neprisimenu.
Išėjusių nemoku dar paleist.

Dabar geidžiu
išgirst akmens tylėjimą
Ir su drugeliais
tyliai paplepėt
Susidraugaut su keturiais pasaulio vėjais
Ir praeities
daugiau nebeminėt.

SKERSGATVIS

Mes susidūrėm
skersgatvy siauram
Mieste ne mano
Ir ne tavo -
Svetimam.
Rankas padavę
viens kitam
Nuogom širdim
susiglaudėm trumpam.
Tam skersgatvy
Senamiesčio šaltam
Mes nuo namų savų toli
Tokie tikri
ir artimi.
Akimirką
gyvenom savimi
Ir atsisveikinom visam.
Tyliai ištarę viens kitam
Tokį beprotišką -
iki.

O dabar
Tu man laiškus rašai
Vis rašai.
Ir atsakymo lauki
Rašyti prašai.
Esą reikalingi
Tau mano laiškai.
Naujų nesulaukęs
Imi
seną laišką
iš naujo skaitai
O šitam skersgatvy
senam
Mieste
Ne mano
ir ne tavo.
Žmonės gyvena, vaikšto
Ir kažkam
Meilė
lyg šmėkla
vis pasivaidena.

VIRŽIŲ MEDUS – VIOLETAI

Tu gimei
kai bruknės noksta.
Braškėms žydint
aš gimiau.
Būki man
gaiviu upokšniu.
Maža saule
būsiu tau.
Tavo rankos
kvepia viržiais,
O plaukai -
pušų mišku.
Mes kalbėsim užsimiršę
po dangum
melsvai pilku.
Pažiūrėk,
dar bitės šoka
paskutiniuose žieduos.
Bus medus
šiek tiek kartokas.
Mūsų meilė -
niekados.
Vėjas sukas
lyg apgirtęs,
Šnabžda meilę
lietumi.
Tavo rankos
kvepia viržiais.
Lūpos kvepia
medumi.
Tavo kūnas
kvepia vėju.
Lūpos -
viržių medumi.
Niekada taip
nemylėjau
Lyg aplieta
ugnimi.
Trupiniais dangaus
nubertą
melsvą viržį tau skinu.
Šitaip myliu
pirmą kartą.
Paskutinįkart
myliu.

Tu gimei
kai bruknės noksta.
O aš braškėm vaišinu.
Gyveni
greitu upokšniu.
O aš meile
gyvenu.