Leidyba Web'e sukelia ir netikėtų problemų, pvz., kaip suklasifikuoti jame esančius tekstus. Pavyzdžiui, kaip nurodyti, kad šis tekstas priskiriamas kompiuteriams, o anas mitologijai? Tačiau dažnai tą patį tekstą galima priskirti kelioms kategorijoms.

Be to, indeksavimo sistemos yra pritaikytos tiesiniai informacijos struktūrai, o ne hypertekstui. Geriausia būtų sukurti "augančio medžio" modelį, leidžiančio pasiekti kelis jo lapus.

Kas tiesa, tai tiesa... "Web" - tai ne knygų biblioteka.

Kaip sunku kartais surasti Tiesą, kai aplinka nėra pilna ir prieštaringa. Žmonyse tvirtai įsišaknijusi tendencija pervertinti atsitikimų tikimybę, jei gali be problemų greitai surasti pavyzdžių. Štai kodėl dauguma baiminasi skrydžių lėktuvais, nors pagal statistiką, jie saugesni už automobilių eismą. Aviakatastrofos yra iššaukiančios (blogoji naujiena) ir giliai įstringančios į smegenis. Ir jų tikimybė yra padidinama. Ir tokių nukrypimų kiekis yra labai didelis.

Tiesiog stebina žmonių kiekis, kurie mano, kad nėra nieko blogo slėpti tiesą politiniais sumetimais, ar net, kad žodis "Tiesa" nieko svarbaus nereiškia.

Aišku, Web'e yra daug požiūrių bet kuriuo klausimu. Tačiau juk ne kiekvienas ryšis peržiūrėti per 40 puslapių viena tema, kad susidarytų pilną vaizdą. Didžioji dalis pasitenkins pirmuoju tekstu, kurį pasiūlys paieškos sistema, - ir nevargins savęs alternatyvios nuomonės paieška.

Tačiau nieko baisaus, - Web nėra niekuo blogesnis už kokį nors laikraštpalaikį, - paprastai žmonės perskaito tik vieną iš jų, ir iš perskaityto susidaro nuomonę. Kam jam skaityti dar antrą ar trečią, - ir dar apie tą patį? Web net geresnis, - jis suteikia knisliukams lengvai realizuojamą tokią galimybę. Ir dar, - "Web" beveik nesurasime tų nuobodžių kalbančių politikų galvų, kurios siutina savo kvailomis kalbomis iš žydrųjų TV ekranų. Bet ar ilgam?