A. Morua. Kleopatros nosis (1956)
Iš rinkinio „Laiškai Nepažįstamajai“

Apie autorių >>>>>

„Laiškuose Nepažįstamajai“ (1956) A. Morua apmąsto žmonių elgseną ir įpročius, vyrų ir moterų santykius, meilikavimo triukus, laimingas ir nelaimingas vedybas ir pan. Jis „laiškus“ skiria moteriai, neatskleisdamas, kas ji. Ji, tai atsitiktinai šmėstelėjusi kažkur ir jis jai, Nepažįstamajai, aiškina, moko gyvenimo niuansų. Bet tie laiškai nemažai gali pamokyti ir mus, ne tik moteris, bet ir vyrus, taip dažnai nesuprantantiems žavosios lyties elgesio ir psichologijos logikos.

Taip pat skaitykite ir kitą esė iš rinkinio: Apie jauną merginą

„Jei Kleopatros nosis būtų buvusi trumpesnė, pasaulis būtų kitoks...“
Analizuojant mūsų pačių gyvenimą ar mūsų šalies istoriją, dažnai kyla pagunda pacituoti šią Paskalio frazę. Nežymūs faktai, stulbinantys sutapimai sukėlė dramas, kurias mes naiviai priskiriame neišvengiamos lemties kerams.

Jei Arleta Staviskaja1) būtų mažiau mėgusi brangenybes, Trečiosios respublikos istorija2) būtų susiklosčiusi kitaip. Kariai, atridenę patranką vandemjero3) mėnesį Bonapartui, atvyko laiku4) ; jei jie būtų užtrukę kelyje, norėdami išlenkti po stiklinaitę vyno, mūsų istorijos vadovėliuose nebūtų Austerlico ir Vagramo5). Kleopatros nosis

Jei savo laiku į Paryžių prezidentas Vilsonas būtų atsiuntęs kokį nors senatorių-respublikoną5), Amerika 50-čiai metų, o gal ir visiems laikams, būtų įtraukta į politinį Europos gyvenimą. Mąstant apie mūsų praeitį, neįmanoma išvengti panašių sprendimų. Pvz., jei aš šiais metais nebūčiau važiavęs per Velykų atostogas į Sen Tropezą6), niekada nebūčiau sutikęs moters, padariusios mane nelaimingą. Šis argumentas anaiptol neatrodo įtikinamas. Be abejo, smulkios nenumatytos aplinkybės veikia įprastinę mūsų gyvenimo eigą. Tačiau būtina ypatinga sutapimų seka, kad ši eiga diametraliai pakeistų savo kryptį.

Jei būtum nevažiavęs į Sen Tropezą, būtum vykęs į Sen Rafaelį7) ir sutikęs ten kitą to paties tipo moterį. Ji būtų patikusi lygiai tiek pat, kaip ir pirmoji, ir dėl tos pačios priežasties, kadangi pats to neįtardamas tuo metu troškote tokių išgyvenimų. Nežymūs jūsų gyvenimo įvykiai gal būtų buvę ir kitokie, tačiau esminiai jo kontūrai būtų išlikę tokie patys.

Lordas Danseni8) yra parašęs štai tokio siužeto įdomią pjesę. Pirmam veiksme vienas žmogus pavėluoja į traukinį, pajudantį kaip tik tuo metu, kai tasai išpuola į peroną. Dėl šio pavėlavimo sugriūna jo gyvenimas; ir jis tik kartoja be perstojo: „Tik pamanyk: viena sekunde ankčiau, viena sekunde anksčiau...“. Kartą vienas Rytų pirklys pasiūlo jam magišką kristalą, leidžiantį pakeisti pagal pasirinkimą vieną iš praeities gyvenimo įvykių. Be abejo, herojus nori atsidurti perone bent viena sekunde anksčiau. Ir tąsyk jis sėkmingai įsėda į traukinį – ir jo gyvenimas prasideda iš naujo. Bet ir šį kartą, tik kiek kitaip, šio žmogaus gyvenimas visiškai sužlunga, nes giluminės nesėkmės priežastys glūdėjo jo charakteryje, o ne įvykiuose.

Tas pats yra ir ištisų tautų gyvenime. Ir jos paklūsta iš anksto nubrėžtai įvykių krypčiai. Jei kanonieriai būtų pavėlavę, Bonaparto gyvenimaskuriam laikui būtų pakrypęs kitaip, bet Prancūzijos likimas būtų buvęs toks pats, bent jau iš esmės. Būtų asiradęs kitas Bonapartas. Juk kiekviena karta pagimdo tam tikrą kiekį didvyrių ir veiklių žmonių. Ramioje epochoje šie herojai yra nežinomi. 1895 m. Bonapartai mirdavo provincijos garnizonuose, batalione eidami ūkines ar administracines pareigas. Jei Kleopatros nosis būtų buvusi trumpesnė, Roma vis tiek būtų iš pradžių išgyvenusi savo didybę, o paskui – žlugusi.

O jei Jūsų, madam, nosis būtų buvusi trumpesnė, aš vis vien būčiau parašęs šį laišką Nepažįstamajai. Tik Nepažįstamoji būtų buvusi kita moteris. Likite sveika.

Vertė Rita Patamsytė  


Pastabos ir paaiškinimai

1) Arleta Staviskaja - iš Ukrainos kilusio žydo aferisto Aleksandro Staviskio (1886-1934), 1910 m. gavusio Prancūzijos pilietybę, 4-ame dešimtm. pasisavinusio nemažas fiktyvių oblikacijų pardavimo lėšas, žmona. Į tas aferas buvo įsivėlę keli aukšti Trečiosios respublikos pareigūnai. Dėl to visuomenėje kilo didelis pasipiktinimas – ir tuo pasinaudojo prancūzų fašistai. Tačiau 1934 m. vasario 6 d. maištas žlugo, nes pasispriešino susivieniję kairiosios jėgos. Tai buvo lemiamas žingsnis sukuriant Liaudies frontą.

2) Prancūzijos Trečioji revoliucija - laikotarpis nuo 1870 m. iki 1940 m., kai Prancūzijos pralaimėjimas nacistinei Vokietijai lėmė Viši režimo įsigalėjimą. Jis prasidėjo Prancūzijos-Prūsijos karu, pasibaigusiu 1871 m. Frankfurto sutartimi, kuria Prancūzija neteko Elzaco ir Lotaringijos. Jos metu buvo svarstoma gražinti monarchiją, bet vėliau šie planai buvo atmesti.

3) Vandemjeras (Veneemiaire) – pirmasis mėnuo Prancūzijos Revoliucijos kalendoriuje. Jis pavadintas oksitanų kalbos žodžiu, reiškiančiu „vynuogių skynimas“ – ir buvo pirmuoju rudens mėnesiu. Prasidėjo po rudens lygiadienio (rugsėjo 22-24 d.). Šis kalendorius buvo naudotas apie 12 m. (1793-1805). Juo buvo siekiama iš kalendoriaus pašalinti visas religines ir rojalistiškas užuominas ir buvo dešimtainės matavimo sistemos dalimi.

4) 3 m. vandemjero 13 d. (1795 m. spalio 5 d.) monarchistų maišto prieš Konventą metu, Napoleonas įsakė Maratui į Paryžių pristatyti patrankas iš netoli sostinės buvusios karinės stovyklos. Jos buvo atgabentos akimirksniu – ir tai privertė maištininkus pasiduoti. Taip Napoleonas, „vandemjero 13-osios generolas“ išpopuliarėjo tarp respublikonų.

5) Austerlicas ir Vagramas - vietovės, kur 1805 ir 1809 m. įvyko mūšiai tarp Bonaparto armijos ir rusų-austrų (Austerlicas) ir austrų (Vagramas) kariuomenių. Juose nugalėjo prancūzai.

5) JAV 28-asis prezidentas Vilsonas (Tomas Vudro, 1856-1924) pats vadovavo JAV delegacijai į 1919-20 m. taikos konferenciją Paryžiuje. Jis į delegaciją įtraukė tris demokratus ir tik vieną respublikoną, nors 1918 m. gruodžio mėn. rinkimuose į Kongresą respublikonai gavo daugumą. Tokiu būdu Vilsono pasiūlytų Prancūzijos saugumo garantijų JAV Senatas nepriėmė, Versalio taikos sutartis nebuvo ratifikuota ir JAV neįstojo į Nacijų lygą.

6) Sen Tropezas (Saint-Tropez) – miestelis Prancūzijos Rivjeroje, Varo departamente, 100 km nuo Nicos. Yra vienas prestižiškiausių Žydrojo kranto kurortų. Per 5,5 tūkst. gyv. Pavadinimas nuo šv. Kankinio Tropezo, kuriam Nerono valdymo laikais (1 a.) buvo nukirsta galva dabartinės Pizos rajone. Anot legendos, jo kūnas buvo įdėtas į valtį kartu su gaudžiu ir šunimi, kurią atplukdė į miestelio vietą. 1892 m., sužavėtas šių vietų, čia apsigyveno dailininkas Polis Sinjakas (Paul Signac), kuriuo pasekė kiti garsūs dailininkai. Naujos populiarumo bangos sulaukė po 1956 m., kai čia buvo susukti keli garsūs filmai.

7) Sen Rafaelis (Saint-Raphael) – miestelis Prancūzijos Rivjeroje, Varo departamente, 3 km nuo Frėjaus, 66 km nuo Nicos. Apie 34 tūkst. gyv. Čia, tuo metu žvejų kaimelyje, 1799 m. išsilaipino Napoleonas, grįžęs su kariais iš Egipto. Žydrojo kranto kurortas, 20 a. viduryje tapęs populiariu tarp menininkų, sportininkų ir politikų.

8) Edvardas Planketas, 18 baronas Dansenas (Edward John Moreton Drax Plunkett, 1878-1957) – airių rašytojas, dramaturgas ir poetas, vienas fentezi žanro pradininkų, pasirašinėjęs Lordo Danseno pseudonimu. Jis žaidė kriketą, laimėjo Airijos šaudymo iš pistoleto čempionatą, sukūrė asimetrinius šachmatus; kartą sužaidė lygiosiomis su Kapablanka. Rašė daugiausia dėl malonumo. Jis rašė knygas apie įsivaizduojamą Pegano šalį (rinkiniai „Pegano dievai“, 1905; „Laikas ir dievai“ (1906) ir apsakymai iš knygos „Trijų pusrutulių pasakojimai“, 1919); fentezi istorijai svarbūs ir romanas „Elflandijos karaliaus duktė“ (1924) bei rinkinys „Stebuklų knyga“ (1912). Jo fantastinis romanas „Paskutinė revoliucija“ (1951) pasakoja apie mašinų sukilimą. Jo pjesės sėkmingai statytos Didžiosios Britanijos ir JAV teatruose.

Papildomi skaitiniai:
A. Morua. Kuo aš tikiu
Pirmoji pasaulio šypsena
B. Raselas. Ar yra dievas?
S. Lemas. Cave Internetum
Laisva valia ir determinizmas
A. Jampolskaja. Mirtis ir kitas
Umberto Eco. Įžengiant į miškus
Th. Nagel. Ką reiškia būti šikšnosparniu?
Jaspersas. Filosofinis gyvenimo būdas
Stepių vilkas ir jo nepriklausomybė
S. Lemas. Televizija be korseto
Keliautojo autostopu gidas
Svetimų minčių problema
Teofilis Gotjė. Hašišas
Mikės Pūkuotuko dao
Riiti Jokomicu: Musė
Filosofijos skiltis
Pasiskaitymai
Vartiklis