2000–ųjų metų apokalipsė?

Jei vyriausybinė komisija reikalinga tik tam, kad jos nariai galėtų pasivažinėti po užsienius ir pasidomėti, kaip ši problema sprendžiama kitur, tai tokie turistai mums nelabai reikalingi. Komisija sudarys strateginių įmonių sąrašą ir kontroliuos, kaip ten sprendžiama 2000-ųjų problema? Šį sąrašą sudarytų ir baigiamųjų klasių moksleiviai, o dėl kontrolės, tai būkite ramūs – tose įmonėse dirba žmonės, suprantantys savo įmonės svarbą ir tūkstantmečio problema jie pradėjo rūpintis gerokai anksčiau, nei buvo sudarytos visokios komisijos ir norisi tikėtis, kad su didžiausiomis problemomis jie susidoros be ministerijos valdininkų. Žinoma, papildomo finansavimo niekas neatsisakytų, bet… Tikiu, kad su 2000-ųjų problema susidoros ir komerciniai bankai, o štai dėl valstybinių reikėtų ir pagalvoti - kas bus, kai gyventojai metų gale pradės atsiiminėti savo santaupas? Nėra labai aiški ir situacija socialinio draudimo sistemoje, gal ir pensijų pora mėnesių teks palūkėti. Aplamai, yra pastebėta, kad mažiausiai dėmesio 2000 metų problemos sprendimui rodo būtent valstybinės įstaigos, ko gero , jos labiausiai ir nukentės, o nuostolius teks padengti mokesčių mokėtojų pinigais.

Yra klaidingai manoma, kad Lietuvos ir kai kurių kitų šalių informacinių technologijų specifika ryškiai skiriasi nuo Amerikos ar išsivysčiusių Europos šalių, todėl dažnai net aukšto rango pareigūnų yra tvirtinama, kad 2000 metų problema mūsų skaudžiai nepalies. Manau, kad technologinių katastrofų Lietuvoje tikrai nebus - atominė nesprogs, lėktuvai nekris, traukiniai nesusidurs, ryšiai veiks, produktų nepritruks ir t.t. Kur kas didesnės problemos laukia ekonomikoje, konkrečiai gamybos ir ypač apskaitos srityse - pabandykime įsivaizduoti, kas bus iš tikrųjų. Didžioji dalis pasenusių kompiuterių, kaip taisyklė, dirba sandėliuose ir buhalterijose, kur naudojamos pasenusios, DOS aplinkoje dirbančios apskaitos programos. Būtent didžiosios pramonės įmonės ir šiandien labai “sėkmingai” naudoja tokią pasenusią techniką. Didžioji dalis tokių kompiuterių ir programų, be jokių abejonių, turės problemų. Kas gali atsitikti sutrikus apskaitos procesui įmonėje, galite įsivaizduoti. Na žinoma, nedidelė problema, kad pora mėnesių pusė Lietuvos sąskaitas – faktūras pildys ranka. Kita problema – kasos aparatai, daugelis iš kurių paprastai sujungti su kokia nors apskaitos programa. Tad gali būti paraližuotas didelių prekybos centrų darbas, arba jis vyks pažeidžiant įstatymus. Belieka tik prisiminti, kaip “protingų nutarimų” dėka lietuviai iššlavė visus pasenusius kasos aparatus iš Europos sandėlių. Viso to rezultate sutriks tiekimai, realizacija, atsiskaitymai, o tai jau gresia rimtomis ekonominėmis pasekmėmis ir net visos šalies mastu. Neturėtų ramiai miegoti net ir turintys naujausią techniką ir programas – niekas nežino, ar “blogas įprotis” naudoti metams du ženklus “nepersikėlė” ir į jas. Tai tik mažas pavyzdys, tačiau atsižvelgiant į glaudžius įmonių tarpusavio ryšius, galite įsivaizduoti, kokia suirutė gali kilti mūsų ekonomikoje. Visų galimų probleminių situacijų dėl vietos stokos tiesiog neįmanoma ir išvardinti.

Situacija komplikuojasi ir dėl to, kad 2000 metų problema yra visiškai unikali. Tai reiškia, kad jos negalima niekaip atidėti, sprendimas yra gana brangus (pasaulio mastu apie 600 mlrd. dolerių), nėra vieningo sprendimo, niekas šios problemos dar nėra sprendęs, todėl nėra ir patirties, daugelio įmonių bei vyriausybiniai ištekliai riboti , todėl teks apsieiti savo jėgomis. Bene pats blogiausias dalykas yra tai, kad šios problemos sprendimas nekuria jokios vertės, o su tuo ypač sunku susitaikyti įmonių vadovams. Be to, Lietuvoje šios problemos sprendimą labai komplikuoja tas faktas, kad informacinių technologijų specialistas yra laikomas tiesiog pastumdėliu ir priskiriamas antrarūšei aptarnaujančių darbuotojų kategorijai. Žinoma, kompiuteristas puikiai suvokia 2000 metų problemos esmę, tačiau jos sprendimas – tai papildomas darbas ir ko gero, dar ir be papildomo atlygio. Kam tada rūpintis ir rodyti iniciatyvą? Tačiau šios problemos sėkmingam sprendimui reikės būtent kompiuteristų aukštos kvalifikacijos, pasiaukojamo darbo ir, svarbiausia, glaudaus tiesioginio bendradarbiavimo su aukščiausiais įmonės vadovais. Užsienyje prognozuojamas didelis šios srities specialistų poreikio išaugimas ir atlyginimų padidėjimas, o kaip bus Lietuvoje? Nebus nieko nuostabaus, kad kai kurios mūsų įmonės į metų pabaigą gali likti aplamai be programuotojų, kompiuterinių tinklų administratorių, techninės priežiūros specialistų – jie visi pereis ten, kur bus jiems sudarytos normalios darbo sąlygos ir vyraus atitinkamas požiūris į juos. Pirmiausia, reikia manyti, “ištuštės” biudžetinės įstaigos, o jų kompiuteristai “lopys skyles” savo programose, kurias sukūrė papildomai prisidurdami prie skurdžios valdiškos algelės. Matyt, ne veltui yra sakoma, jog 2000-ųjų problemos išsprendimo laipsnis yra tiesiogiai proporcingas programuotojų atlyginimams. Kas žino, gal po 2000 metų ir Lietuvoje programuotojus vertinsime kaip teisininkus, ekonomistus ar kitų prestižinių specialybių darbuotojus, tačiau iki to dar daug organizacijų patirs nemažai nuostolių. Žinokite, kad 2000 metų problema yra visuotinė, pasireikš vienu metu ir palies visus, tad tikimybė, kad laiku rasite reikalingą specialistą ir dar būsite eilės pradžioje, yra gana nedidelė. Kitas svarbus dalykas - Jūs galite pavyzdingai susitvarkyti savo kompiuterių ir kitos įrangos ūkį, tačiau kas iš to, jei bus apsileidę Jūsų tiekėjai, pirkėjai ar bankas? Ar dar neužmiršote LAIB’o ir Litimpex? Skirtumas tik toks, kas bus dar blogiau ir niekas neatras kaltų.

Deja,deja, mes jau esame pripratę problemas spręsti tik tada, kai jos atsitinka. O gal tikrai Lietuvoje 2000-ųjų metų nebebus? Ir aplamai, niekas nieko neliepia daryti – mes juk pratę galvoti ne kaip dirbti, o kaip nedirbti. Bus problema – bus ir sprendimas, reiks - atrasime ir kaltų. Įvyks eilinis horizontalus, t.y. nemažinant pareigose, viršininkų perstumdymas iš vienos organizacijos į kitą ir reikalas bus užmirštas. O dabar tiesiog yra delsiamas brangus laikas, kurio metų pabaigoje gali ir pritrūkti.

Tad kaip gi išvengti su 2000 metais susijusių problemų? Pasiūlymų yra daug ir įvairių, tačiau eilinei organizacijai bendra schema būtų tokia – sudaryti strateginį planą arba projektą, kuriame būtų šie etapai:

1. Paskirti asmenis, atsakingus už projekto įgyvendinimą (vadovą, sudaryti komisiją, pakviesti ekspertus ir t.t.). Numatykite preliminarų projekto biudžetą ir žinokite, kad visko iš karto negausite. Įvertinkite galimybę automatizuoti kai kuriuos projekto darbus.
2. Atlikti techninės ir programinės įrangos inventorizaciją. Atkreipti dėmesį į tai, kad ne tik kompiuteriai ir programos gali turėti 2000-ųjų metų problemų. Tai liečia ir kitą įrangą – telefonų stotis, maršrutizatorius ir t.t.
3. Nustatyti, ar turima techninė ir programinė įranga korektiškai dirbs ir 2000-aisiais metais. Čia reikia atlikti įvairius testus, konsultuotis su technikos bei programinės įrangos gamintojais ir pardavėjais. Nutraukti bet kokį įsigijimą ar kūrimą įrangos, turinčios 2000-ųjų metų problemą. Visada reikalaukite iš gamintojo atitikimo 2000 metams arba raštiškų garantijų nemokamai pataisyti įrangą ir būtinai atlyginti su tuo susijusius nuostolius.
4. Nustatyti nekorektiškai dirbančios įrangos pataisymo galimybes, terminus ir sąnaudas. Apsvarstyti ekonomines galimybes netinkamos įrangos pakeitimui nauja, be 2000-ųjų problemos. Pakoreguoti projekto biudžetą pagal gautus šiame etape rezultatus. Sudaryti įrangos taisymo ar keitimo grafikus, pirmenybę teikiant posistemėms, turinčioms kritinę reikšmę įmonės veiklai. Ar ne pigiau bus įsigyti naują techniką, programas arba perrašyti jas iš naujo? Žinoma, kol tam dar yra laiko…
5. Pradėti įrangos taisymo ar pakeitimo darbus. Nustatyti, kokia įrangos dalis iki 2000-ųjų metų pradžios gali likti nesutvarkyta. Numatyti dėl to kilsiančias problemas ir galimą jų sprendimą (laiko, darbo jėgos ir kt. sąnaudas)
6. Atlikti išsamų pakeistos ar naujai įsigytos įrangos testavimą.
7. Kontroliuoti, kaip 2000-ųjų metų problemą sprendžia organizacijos, su kuriomis palaikomi įvairūs ryšiai. (Telekomas, energijos tiekimas, komunalinės paslaugos, transportas, aptarnaujančios organizacijos, tiekėjai, finansinės organizacijos – bankai ir pan., muitinės tarpininkai ir kt. ) Kilus abejonėms, informuoti tokių organizacijų vadovybę, atitinkamas vyriausybines institiucijas, masinės informacijos priemones. Esant reikalui numatyti ir alternatyvias galimybes.

Įsidėmėkite vieną dalyką. Netgi jei jūs pavyzdingai susitvarkysite savo kompiuterių ir programinės įrangos ūkį, tai dar negarantuoja, kad neturėsite problemų dėl 2000-ųjų metų. Jūs esate visuomenės dalis ir nuo jos informuotumo bei pasiruošimo šiai problemai priklausys ir Jūsų likimas. Šiandien jau visiškai aiškiai galima pasakyti – 2000-ųjų problemos VISIŠKAI išsspręsti neįmanoma. Todėl Jūsų tikslas turi būti ne problemos išsprendimas, o veiklos(verslo) tęstinumas 2000-aisiais metais, minimizuojant galimus nuostolius bei sąnaudas.

Būtinai atkreipkite dėmesį į tai, kad šio projekto pabaigos datos niekas nenukels. 2000 metų problema yra tikra, ji būtinai pasireikš ir net tiksliai žinoma kada. Kita vertus, planuokite darbų pabaigą ne gruodžio mėnesiui – būtinai pasilikite laiko ir sistemų išbandymui. Suprantama, taupant brangų laiką, kai kuriuos 2000 metų problemos sprendimo darbus galima ir būtina automatizuoti. Žinomos programinės įrangos gamintojos kuria įvairias priemones, įgalinančias kompiuterinės technikos vartotojus lokalizuoti 2000 metų anomalijas ir jas laiku ištaisyti, vienas iš tokių produktų yra firmos SYMANTEC programinė įranga Norton 2000, kuri jau keletą mėnesių platinama ir Lietuvoje.

Kaip jau minėjo vyriausybinė komisija, kiekvieno kompiuteris – jo asmeninis reikalas. Tačiau ir Lietuvos vyriausybė galėtų padėti eiliniam vartotojui spręsti 2000 metų problemą. Visiems aišku, kad šios problemos sprendimas yra susijęs su didelėmis išlaidomis technikai, programinei įrangai, įvairiems darbams atlikti. Biudžete šitam reikalui, būkite tikri, pinigų nebus per daugiausiai. Tačiau, palengvinant savo piliečių, įmonių ir organizacijų dalią, būtų galima šios problemos sprendimo laikotarpiui (1999.01.01 – 2000.12.31) atsisakyti arba sumažinti PVM kompiuterinei technikai ir programinei įrangai, kontroliuoti, kad technikos, įrangos bei paslaugų kainos nebūtų nepagrįstai didinamos. Galima būtų pagalvoti ir apie laikiną apskaitos supaprastinimą arba tolerantišką požiūrį į kai kuriuos galimus nedidelius pažeidimus, kilsiančius dėl 2000 metų problemos.

Be jokios abejonės, politiniai 2000-ųjų metų problemos aspektai Lietuvoje glaudžiai susisieja su Seimo rinkimais. Nuo to, kaip Lietuvoje bus išspręsta kompiuterinė problema, gali priklausyti ne tik Seimo rinkimų rezultatai, bet ir tai, ar jie aplamai įvyks. Yra tekę girdėti versijų, kad 2000-ųjų metų problema bus puikiai galima pridengti vienokias ar kitokias “nuodėmes” susijusias su mokesčiais, indėliais banke, muitinės procedūromis ar panašiai, t.y. “sumerkti galus” į vandenį. Gal net ir pačius Seimo rinkimus teks porai metų atidėti, kol bus viskas sutvarkyta. Žinoma, Seimo kompiuteristų kvalifikacija aš neabejoju, tačiau juk dar yra ir rinkėjų sąrašai, statistikos departamentas, savivaldybės, kitos organizacijos, kur įvairių problemų gali būti gerokai daugiau. Pagalvokime, kas gali būti tuo suinteresuotas?

2000-ųjų metų problemos (būtent kompiuterinės, o ne rinkimų) sprendimas ir jos pasekmės įtikinamai pademonstravo ir dar pademonstruos informacinių technologijų svarbą šiuolaikinei visuomenei. Tenka tik apgailestauti, kad informacinių technologijų politikos problemos Lietuvoje sprendžiamos labai žemame lygyje – netgi ne ministerijos, o vos atskiro vargano departamento… Argi ne absurdas buvo išskaidyti ryšių ir informatikos ministeriją, atskirti informaciją nuo informacijos perdavimo ir šias abi sritis išmėtyti po skirtingas ministerijas – Susisiekimo ir Savivaldybių? Sutaupėme vieną ministrą, o kiek jau praradome ir dar prarasime? 2000-ieji šiuos nuostolius tik dar labiau padidins. Netinkamas valdžios požiūris į informacines technologijas, jų svarbą, persimetė ir visuomenei, dėl ko daugumoje įvairaus pavaldumo ir kilmės organizacijų informacinių technologijų specialistai užima toli gražu ne tą vietą, kurią turėtų, o dėl to ir šiuolaikiniai informacinių technologijų pasiekimai nėra panaudojami taip, kaip reikėtų arba aplamai nepanaudojami. Turėdama puikias galimybes eksportuoti intelektualias technologijas, Lietuva “eksportuoja” jas galinčius kurti profesionalus. Daugelis informacinių technologijų specialistų mano, kad informacinių technologijų svarba reikalauja ne tik kad atskiros ministerijos, bet netgi ir atskiro Seimo komiteto, prezidentui šios srities patarėjas irgi nepakenktų. Politikai turi formuoti atitinkamą politiką, o ministerija – ją vykdyti. Tikiuosi, kad 2000-ieji mums gerokai “įkrės” proto ir pagaliau Lietuvoje informacinės technologijos užims tą vietą, kurią ir privalo užimti.

ARVYDAS BALČIUS
Straipsnis publikuotas "Respublikos" priede "InfoTeka", 03.09-03.16

Taip pat skaitykite:
Krizė yra verslas!
Toji pirmoji naktis arba Failas 'X', Nr.3
Už savo pinigus renkiesi pats!
Susirūpinkite ne kompiuteriu, o darbais, kuriuos su juo darote!
Oficialusis Y2K puslapis lietuvoje
Rusijos krizės įtaka 2000-ųjų metų problemos sprendimui Lietuvoje