Pasaulio sutvėrimo mitai

Toliau publikuojami Šiaurės Amerikos indėnų kosmologiniai (pasaulio sutvėrimo) mitai.

Skaitykite papildomai:
Š. Amerikos pasaulio tvėrimo mitų puslapis
Kitas Š.Amerikos pasaulio tvėrimo mitų puslapis
Šamanizmas: religija ar ritualas?
Indėniškosios kultūros (inujitai)

Vorų pramotė pagrobė ugnį
Tenesio ir Misisipės Čoktau*) indėnų sakmė

Čoktavų gentis sakė, kad pirmąkart iš žemės pasirodę žmonės buvo kokonuose, akys užvertos, o galūnes standžiai prispaustos prie kūno. Tokie buvo visi, Paukščiai, Žvėrys, Vabzdžiai ir Žmonės. Didžioji dvasia pasigailėjo jų ir pasiuntė žemyn, kad išlaisvintų jų galūnes, išdžiovintų ir atmerktų akis. Tačiau atsimerkę jie nieko nematė, nes buvo tamsu – nebuvo nei Saulės, nei Mėnulio ir net žvaigždžių. Visi žmonės judėjo apgraibomis – ir kai rasdavo kažką, ko iki tol nebuvo valgęs, jie valgė tai žalią, nes neturėjo ugnies.

Tada visi žmonės susirinko didžiojoje Pow-wow, kuriai vadovavo Žvėrys ir Paukščiai, kurie nusprendė, kad tamsa nėra gerai, nes joje šalta ir liūdna. Reikėjo rasti išeitį. Kažkas tarė iš tamsos: "Girdėjau, kad kažkas rytuos turi ugnį".

Tai sukėlė nuostabą: "Kas toji ugnis?" Kilo ginčai ir buvo nuspręsta, kaip sklinda gandai, kad ugnis yra tai kas šilta ir teikia šviesą. Tad jiems jos reikia. Bet kitas balsas tamsoje tarė: "Bet Rytų gyventojai labai skūpi ir nepasidalins ugnimi". Tad buvo nuspręsta, Paukščiai ir Žvėrys turi ją pavogti.

Bet kam turėjo tekti tokia garbė? Vorų pramotė pasisiūlė: "Galiu tai padaryti! Leiskite man!" Tuo pat metu Oposumas prabilo: "Aš esu didysis gyvūnų vadas. Eisiu į rytus, nes esu didis medžiotojas. Pavogsiu ugnį ir ją paslėpsiu savo tankioje uodegoje.

Oposumas nuvykęs į Rytus rado nuostabią rausvą ugnį stropiai saugomą rytų gyventojų. Bet Oposumas slinko arčiau ir arčiau, kol pačiupo mažą degančio medžio gabalėlį ir įkišo į savo uodegą, kuri iškart pradėjo rūkti, o po to liepsnoti. Rytų gyventojai sušuko: "Žiūrėkite, Oposumas vogė mūsų ugnį". Ir jie atėmė ją ir jį nuvijo. Vargšas Oposumas – jo uodega nudegė ir dabar yra visai plika.

Ir vėl Pow-wow turėjo ieškoti savanorio. Ir vėl pasisiūlė Vorų pramotė: "Leiskite man! Aš galiu tai padaryti!" Tačiau šįkart buvo išrinktas paukštis, Suopis, kuris buvo labai pasipūtęs sakydamas: "Galiu tai padaryti, kas nepavyko Oposumui. Aš nuskrisiu į Rytus ir paslėpsiu ugnį savo nuostabiai ilgose plunksnose ant galvos." Mat Žvėrys ir Paukščiai nesuprato ugnies prigimties.

Chuctaw women
Čoktavų moterys

Suopis nuskrido į rytus plasnodamas savo galingais sparnais, praskriejo pro ugnies saugotojus ir pačiupęs mažą degančio medžio gabalėlį ir įkišo į savo galvos plunksnas, kurios iškart pradėjo rūkti, o po to liepsnoti. Rytų gyventojai sušuko: "Žiūrėkite, Suopis vogė mūsų ugnį". Ir jie atėmė ją ir jį nuvijo. O dabar suopio galva plika ir raudona.

Pow-wow pasiuntė Varną ištirti padėtį, nes Varnas buvo labai gudrus. Tuo metu jis buvo baltut baltutėlis ir iš visų paukščių turėjo maloniausią balsą. Jis taip ilgai išbuvo virš ugnies rinkdamasis geriausią gabalėlį, kad jo plunksnos aprūko. Ir jis prisikvėpavo tiek daug dūmų, kad tegari ištarti "kar, kar"…

Susirinkimas tarė: "Oposumui nepavyko, Suopiui ir Varnui nepavyko. Ką mums siųsti!?"

Vorų pramotė sušuko iš visų jėgų: "Prašau. Leiskite man!" Nors Susirinkimas manė, kad ji turi nedaug galimybių, jis sutiko, kad ji pabandytų. Ji tada atrodė taip, kaip ir dabar. Ji savo visomis kojomis nuėjo prie šaltinio, kur rado molio. Savo kojomis nulipdė mažą indą su dangteliu turinčiu mažą notch orui. Ji indą užsidėjo ant nugaros ir visą kelią į rytus audė voratinklį kol patyliukais priėjo prie ugnies. Ji buvo tokia maža, kad rytų gyventojai jos nepastebėjo. Ji paėmė mažą ugnies gabaliuką ir įdėjo į indelį ir uždengė dangteliu. Tada patyliukais nuėjo atgal pagal savo voratinklį. Kadangi gyvūnai nematė ugnies, jie sakė: "Vorų pramotei nepavyko!"

"Ne", - tarė ji. JI nukėlė indelį nuo nugaros ir pakėlė dangtelį ir liepsna pasirodė. Paukščiai ir Žvėrys pradėjo svarstyti, kam turi tekti ši puiki šiluma. Lokys sakė: "Aš ją paimsiu". Bet kai jis nudegė letenas, buvo nuspręsta, kad ugnis ne žvėrims.

Paukščiai jos nenorėjo, nes matė, kas nutiko Suopiui ir Varnui, kurie tebesigydė žaizdas. Vabzdžiai taip pat traukėsi nuo jos.

Tada silpnas balsas tarė: "Mes paimsime, jei Vorų pramotė mums padės". Pasisiūlė timid žmonės, apie kuriuos žvėrys ir paukščiai net negalvojo. Vorų pramotė išmokė žmones kaip reikia kurstyti ugnį pagaliais ir šakomis ir neleisti jai užgęsti, kaip saugiai deginti rate iš akmenų, kad ji neuždegtų jų namų. Taip pat ji išmokė iš molio žiesti puodus ir juos išdegti, verpti ir austi, - tuose dalykuose Vorų pramotė buvo didis žinovas.

Nuo tada Čoktavai puošia namus jos atvaizdu – su dviem kojų porom žemyn, dviem aukštyn ir ugnies simboliu ant nugaros.


Šešėliškos čoktavų esybės

Čoktavai turi pasakojimų apie šešėliškas būtybes. Nalusa Čito (taip pat vadinama Impa Šilup), didžioji tamsioji esybė, yra sielų ėdikas. Jei žmogus įsileidžia blogas ar liūdnas mintis, Impa Šilup gali įsibrauti į juos ir suėsti jų sielas. Nemažai čoktavų tiesiog netaria jo vardo, bijodami jį prisišaukti.

Nalusa Falaya (ilgoji tamsioji esybė) primena žmogų, tačiau yra su labai mažas akis, smailias ausis. Jis kartais gąsdina medžiotojus arba perduoda jo galias žalos darymui. Kai kurie tiki, kad Nalusa Falaya linkęs užšliaužti ant pilvo tarsi gyvatė.

Tikima, kad Hašok Okva Huidža (Rasos lašas) turi ryšį su žaltvykštėmis, tačiau tematoma tik jų širdis ir tik naktimis. Jis paklaidina užsižiūrėjusius į jį.

Taip pat čoktavai tiki, kad turi šilombiš (išorinį šešėlį), visad sekantį jį, ir šilup (vidinį šešėlį, arba vaiduoklį), kuris po mirties keliauja į vaiduoklių šalį, tuo tarpu šilombiš lieka žemėje ir be paliovos klajoja netoliese asmens gyventų vietų, dažnai dejuodamas ir tuo bauginantis jo gyvuosius draugus. Jis bando juos palikti ir pakeisi gyvenamą vietą. Taip pat laikoma, kad jis gali įgauti lapęs arba pelėdos formą.

Čoktavai skiria šilombiš ir gyvūvus, kuriais jis apsimeta. Kai loja lapė ar ūkauja pelėda, atsiliepia kita lapė ar pelėda. Bet kai šilombiš apsimeta jomis, jie nesulaukia jokio atsako. Šešėlinės esybės gali dažnai persekioti vaikus ar paauglius.

Kašehotapolo yra būtybė, nesanti nei žmogumi, nei žvėriu. Turėdamas kojas ir kanopas kaip elnias, jo kūnas yra kaip žmogaus. Jos galva yra maža ir susiraukšlėjusi. Kai medžiotojai prisiartina prie pelkės, kurioje ji gyvena, ji prisėlina iš užnugario, suklykdamas prieš skubiai išnykstant. Nors ji nepadaro žalos žmogui, tačau jį išgąsdina garsu, primenančiu moters spiegimą. Todėl ji ir pavadinta kašehotapolo (kašešo - moteris, tapalo - riksmas).


Čoktavai - vietinių Šiaurės Amerikos indėnų tauta, kilusi iš pietrytinės jos dalies (Misisipės, Alabamos ir Luizianos) ir priklausanti muskogių kalbų grupei. Jie priklausė Misisipės kultūrai (gyvavusiai 800-1200 m.). 19 a. jie laikyti viena iš „Penkių civilizuotų tautų“, mat priėmė daugelį buitinių bei kultūrinių europiečių kolonizatorių įpročių. Endriui Džeksonui pradėjus indėnų iškeldinimą, čoktavai pirmieji keliavo savuoju Ašarų keliu (1831-38 m. vykęs priverstini sindėnų iškeldinimas). Čoktavai taip pat prisimenami dėl savo dosnumo per Didįjį airių badą (1845-1849 m.), kai aprūpino svetimą tautą humanitarine pagalba ir pinigais.
Ši gentis atsirado visai netikėtai. Žinomas pasakojimas apie čoktavų kelionę iš vakarų:

Prieš daugybę žiemų, čoktavai nusprendė palikti žemes, kuriose jie gyveno ir kurios buvo nutolusios toli į vakarus prie didelės upės ir kalnų, padengtų sniegu, ir jie keliavo daug metų. Didis žiniuonis juos vedė visą laiką ir kiekvieną naktį, kai jie įkurdavo stovyklą, jis įsmeigdavo į žemę raudoną stulpą. Šis stulpas kiekvieną rytą būdavo randamas pakrypęs į rytus ir žiniuonis sakydavęs, jog jie turį keliauti į tą pusę tol, kolei stulpas būsiąs tiesus, ir toje vietoje Didžioji dvasia nurodysianti jiems gyventi.

Choctaw gives aid to Irish
Per 18 a. viduryje badą Airijoje, Choctaw indėnai, patys neturėdami daug resursų, pasiuntė pinigų, kukurūzų ir pan. airių tautai.

Apačiai: Aušros šokis
Šamanizmas: religija ar ritualas?
Kiti Š.Amerikos pasaulio tvėrimo mitai
Vaivorykštės mitai
Baltieji bizonai
Zoologija ir mitologija
Airiai atrado Ameriką
Senojo pasaulio ženklai
Pasaulio tvėrimo mitai (Amerika) - 3 dalis
Strėlės, skrodžiusios laukinius Vakarus
Žmonių aukojimas actekuose kaip kosmologija
Popul Vuh -senovės majų šventoji knyga
Filipinų tvėrimo mitai
Pasaulio sukūrimo sritis
Mitologijos skyrius
Atlantidos skiltis
Vartiklis