Ūlos kraštas senovėje

Seni ir labai seni kaimai

Pastaba: Tęsiame pasakojimus apie Ūlos krašto istoriją, tradėtus straipsniu Kai Dubičiai miestu vadinti.

Ūlos krašto gyvenvietės kūrėsi labai skirtingu metu. Degintinis kapinynas Dubičiuose liudija, kad kaimo ten būta bent jau prieš 3000 m. Kiek vėlesnio laikmečio yra piliakalniai Dubičiuose, Drucminuose, Kaniavėlėje, Čepelūnuose. Šie archeologiniai paminklai leidžia teigti, kad dar prieš mūsų erą ir pirmaisiais jos amžiais Ūlos krašte būta bent kelių gyvenviečių, kurios išsilaikė ir iki rašytinių šaltinių atsiradimo.

Apie 1385 m. padaryti įrašai "Wegeberichtuose" ("Kryžiuočių kelių aprašymuose") mini Dubičius (miestą ir pilį, Kaniavos karališkąjį dvarą ir Drevininkus (vėliau Bartelius, Barčius). Tuo metu jau turėjo būti ir Kaniavos kaimas, o nuo jo, kaip artimiausiojo, bus gavęs vardą ir dvaras.

XV-XVI a. žmonių skaičius augo labai sparčiai. Tai susiję su kryžiuočių agresijos pabaiga, nes Lietuvos jau nebevargino nuolatiniai kryžiuotųjų plėšikų antpuoliai. Antra vertus, valstiečius nustota šaukti į kariuomenę, o tai lėmė ūkinio gyvenimo stabilumą. Nuo 1557 m. vykdyta pirmoji Lietuvos istorijoje agrarinė VALAKŲ reforma skatino naujų kaimų kūrimąsi.

XVII a. šaltiniai mini jau keliolika Ūlos krašto kaimų. Garsioji LDK girių ordinacija, išleista 1641 m., pateikia žinių apie Dubičių ir Kaniavos miestus (!), Kaniavos girininkijos dvarą, Panočių, Stoniūnų, Noškūnų, Noreikų, Kalvių, Drucminų kaimus. Liulevičiai, Miežonys, Babrauninkai irgi minimi tame pat šaltinyje, tik jie dabar priklauso Baltarusijos Respublikai. Kituose šaltiniuose aprašomi Mikalčiūnai, Krūkliai, Kaniūkai.

Visas šias gyvenvietes reikia priskirti senų, nes ne pačių seniausiųjų grupei. Beveik visi kaimai labai nukentėjo nuo rusų okupantų siautėjimo per 1655-1661 m. karą, o Norcikos, buvę prie Dainavos, jau neatsistatė.

Prieš karą jau buvo prasidėjusi didžiosios girios kolonizacija. Pirmasis šio reiškinio vaisius - Marcinkonys, įkurti pačioje didgirės širdyje. Šį kaimą irgi reikia priskirti prie senųjų kategorijos. Mančiagirės kaimas yra Marcinkonių bendraamžis ar kiek jaunesnis. Panašu, kad ir vieną, ir kitą įkūrė ateiviai nuo Kaniavos ir Dubičių, todėl jie ir priklausę Rodūnios parapijos Dubičių filijai.

Kaimai kirtavietėse

Jose įsikūrė Rudnia, Marcinkonys, Zervynos, Lynažeris, Krokšlys…

1655-81 m. karas su Rusija žymėjo didžiųjų nelaimių šimtmečio pradžią. Vos kraštas apgydė žaizdas ir ėmė stotis ant kojų, prasidėjo Šiaurės karas. 1700-21 m. Lietuv1 niokojo ir rusai, ir švedai – it tik karui pasibaigus prasidėjo sąlyginės ramybės laikotarpis, atsigavo ūkis, ėmė daugėti gyventojų. Buvo kertami nemaži girių plotai; ir kirtavietėse kūrėsi nauji kaimai. Vienas pirmųjų buvo Rudnia.

1777 m. inventoriaus knygose jis ir minimas, kaip įsikūręs kirtavietėje, bet Rudnia sutinkama ir 1744 m. Vilniaus vyskupijos sinodo sąrašuose (nors nemažai autorių Rudnią nukelia net į 16 a., bet gali būti, kad tai ne tas pats kaimas, nes tokių pavadinimų buvo daug).

Kiti taip atsiradę kaimai: Zervynos, Lynažeris, Krokšlys, Paąžuolė, Kaziukonys (kuris dar vadintas Panočių Kaziukonimis, nes pirmiji gyventojai buvo Kaziukonys iš Panočių). Nė vienas jų neminimas 1744 m. sąrašuose.

Nauja kaimų atsiradimo banga kilo 19 a. 9 dešimtmetyje, kai Kaniavos dvaro žemėse kūrėsi Bagočiai (dar dokumentuose minimas ir kaip Bogataja), Prauda, Dalina, Slučajus. Visų jų pavadinimai rusiški – greičiausiai dėl caro valdininkų išmonės. Tuo laikotarpiu Jasaučyznos palivarko žemėse įsikuria ir Jasauskų kaimas (beje, pavadinimas sulietuvintas tik sovietiniais laikais).

 

Taip pat galite paskaityti straipsnelius:
Kai Dubičiai miestu vadinti;
M. Glinskio maištas;
1654-1667 m. karo su Maskva pradžia
Pažinkime kitokius Druskininkus
Padavimas apie nepradingusį Kaliaziną
Paslaptingoji Žemaitija: Lopaičių piliakalnis
Lietuvos protestantai: Evangelikai liuteronai
Žydai Lietuvoje: laikų ir įvykių apybraiža
Nan Madolis - apleistas paslapčių miestas
Lankytinos vietos: Kupiškio rajonas
A. Stesinas. Murzi ir tuštuma
Vainiko simbolika
Lietuvos antipodas
Lietuvių emigracija
Trakų pilys

Map

Voruta - istorijos savaitraštis
Vartiklio naujienų puslapis
Pagrindinis Vartiklio puslapis