Napoleono lobio ieškant...

20 a. kažkur 8-ame dešimtm. į Vidaus reikalų ministeriją paskambino iš Maskvos pranešdami, kad Šilutės rajone Rambyno kalno teritorijoje yra paslėptas Napoleono lobis, kurį reikia nedelsiant surasti. Gavęs tokią informaciją P. Čiočys į Šilutę pasiuntė sumanius Kovos su socialistine nuosavybe skyriaus darbuotojus, kurie išsiaiškino, kad netoli Bitėnų kaimo dar prieškario laikais kelis kartus bandė ieškoti to lobio, tačiau be rezultatų. Tik vietiniai negalėjo parodyti tikslios tų paieškų vietos. Nors jie nuo seno pasakojo, kad miške tarp Rambyno ir Bitėnų sodybų yra paslėptas lobis, kurį užkasė prancūzų armijos likučiai.

Vėliau iš Maskvos atėjo ir papildomas paaiškinimas, kad VDR piliečiai, tėvas ir sūnus Lipkės, 1974 m. kovą kreipėsi į TSRS ambasadą ir VDR Vidaus reikalų ministeriją pareikšdami, kad jiems žinoma apie Lietuvoje paslėptą Napoleono lobį. Nurodyta ir papildomų detalių.

Pasirodė, kad maždaug 1930 m. kažkoks draudimo agentas Krolcigas Rytų Prūsijos Ragnito miestelio (Ragainės, dabart. Nemano) apylinkėse iš valstiečių supirkdamas namus ir juos remontuodamas, viename dūmtraukyje Ober-Aiselno kaime rado planą su prancūziškais užrašais. Jame buvo nurodyta, kur paslėptos besitraukiančios Napoleono kariuomenės iš Rusijos cerkvių, vienuolynų, muziejų ir bankų prigrobtos brangenybės. Ten paaiškinta, kad lobis paslėptas netoli Bitėnų kaimo ant kalnelio prie senų vokiškų kapinių (1802-12 m.) su metaliniais kryžiais, aptvertų sena vielos tvora su smailiomis atramomis. Į pietus nuo kapinių yra Nemuno įlankėlė Mariensee (dabart. Merguva), nuo kurios šiaurinės dalies kylant nedideliu šlaitu už 40 žingsnių nuo šlaito krašto ir paslėptas lobis, kurį sudaro 7 centneriai aukso ir briliantų (kiti sako – apie 800 kg). Lobis sukrautas į dvi metalines dėžes, užkastas 1,7 m gylyje viena nuo kitos maždaug per 4 m. Dėžės iš viršaus apkrautos akmenų sluoksniu. Nurodyti ir papildomi orientyrai: trys ąžuolai prie tų kapinių, Tusaino dvaro plytinės kaminas (dabar Kalingrado srityje) ir Tilžės (dabart. Sovetskas) Liuzos bažnyčios bokštas.

Ten dar paaiškinta, kad lobis paslėptas taške, kuriame linija, einanti per du ąžuolus, šiaurrytinį ir pietinį, bei senų vokiškų kapinių kampą, susikerta su linija, einančia per Tusaino plytinės kaminą ir Tilžės Luizos bažnyčios bokštą.

Tėvas Karlas Lipkė savo pareiškime mini, kad Krolcigas, kuris rado šį planą, su Lietuvos vyriausybe sudarė sutartį ir pradėjo ilgai trukusias paieškas prie Rambyno kalno, tačiau nieko nerado ir subankrutavo. Anot K. Lipkės, jis ieškojo ne ten.

Neradęs lobio, Krolcigas 1939 m. parodė planą Karlui Lipkei ir jo giminaičiui Adolfui Demskiui, kuris tarnavo Lietuvos pasienio policijoje ir dirbo būtent tame ruože. Kartu su K. Lipke jie apžiūrėjo minėtas vietas. Po karo A. Demskis gyveno ir mirė VFR.

K. Lipkė gyveno Smalininkuose ir dirbo upeiviu Klaipėdos-Kauno atkarpoje. 1942 m. jis aplankė lobio vietą ir pagal orientyrus surado du įdubimus, kuriuose, badydamas 1,5 m ilgio ir 6 mm storio strypu, vienoje vietoje maždaug 1 m gylyje atsimušė į kažkokį kietą daiktą. Tačiau jis nekasęs, nes bijojo vokiečių, o vėliau jį mobilizavo į vokiečių kariuomenę. Savo pareiškime jis dar nurodė, kad dėl Nemuno potvynių vietovė kiek pasikeitusi, šlaitas esąs paplautas.

Taigi jau turėta K. Lipkės plano kopija ir jo pareiškimo tekstas. Tačiau prieš tai buvo bandoma išsiaiškinti kai kuriuos klausimus: ar tikrai prancūzai traukėsi per Tilžę, ar archyvuose nėra daugiau žinių apie lobio paieškas, reikėjo gauti smulkų prieškarinį vietovės kartografinį žemėlapį...

Buvo nustatyta, kad 1813 m. per Tilžę traukėsi įtakingo maršalo MakDonaldo korpusas, kurio dalį netoli Tilžės apsupo Kutuzovo kariuomenė. Išsiveržusios iš apsupties kai kurios prancūzų dalys per Tilžę traukėsi link Karaliaučiaus. Dar išsiaiškinta, kad lobio ten buvo ieškoma 1934, 1936 ir 1939 m. Archyve net buvo nuotraukų: darbininkų prie iškastų duobių. Bet, atrodo, lobio buvo ieškoma ne ten. Buvo gauti ir smulkūs 1938 ir 1942 m. topografiniai žemėlapiai.

Tad vėl patraukta ieškoti lobio. Paaiškėjo, kad be 3 ąžuolų ir senų kapinių daugiau orientyrų neišlikę (bažnyčia ir pytinė sugriauti karo metais). Vietovė apaugusi medžiais ir krūmynais, apžėlusi vešlia žole. Tad buvo nuspręsta pasikviesti pareiškėjus Lipkes, kad jie parodytų konkrečią vietą. Telefonu buvo susitarta, kad jie atvyks.

Ekspedicija buvo parengta 1974 m. lapkričio 3 d.; dieną anksčiau į Vilnių atvyko ir Lipkės. Tačiau tą vakarą K. Lipkę ištiko infarktas ir, būdamas 65 m. amžiaus, jis mirė. Netekus vienintelio liudininko, ekspediciją teko atšaukti. Tačiau Lipkės sūnus Karlheicas primygtinai reikalavo jį nuvežti į vietą, kur, atseit, jis parodysiąs lobio vietą. Tad lapkričio 3 d. buvo išvažiuota. Stebėtinai gerai orientuodamasis nežinomoje vietoje, jis atskaičiavo 40 žingsnių nuo šlaito link kapinių, - ir parodė vietą, kur, atseit, turėtų būti užkastas lobis. Vieta buvo užfiksuota, tačiau kasti nebuvo pradėta, bet sutarta, kad, palaidojęs tėvą, Karlheicas sugrįš. Tačiau vėliau jis atsiuntė laišką, kad atvykti negalės - ir sutiko, kad lobio būtų ieškoma be jo.

30-ies žmonių ekspedicija išvyko 1974 m. lapkričio 19 d. Nuo nurodytos vietos buvo ieškoma plačiu spinduliu naudojant elektros ir magnetinės žvalgybos metodus, atliekant gręžimo darbai, - visa tai vadovaujant P. Stonkui. Prieita išvada, kad visuose atliktuose gręžiniuose gruntas buvo nejudintas. Tik įvairiame gylyje buvo aptinkama įvairių metalinių daiktų (ratlankių, vinių ir pan.).

Tik prie kapinių kampo grąžtas maždaug 10 m gylyje atsirėmė į kietą objektą (gręžiant net kretėjo visas automobilis), sužadindamas viltį. Bet iškasus per 10 m gylio duobę nebuvo rasta jokio akmens ar kito kieto daikto, į kurį būtų galėjęs atsitrenkti grąžtas.

Rambyno regioninio parko vyr. specialistė Giedrė Skipitienė (tų paieškų metu buvusi studente) prisimena dar ir kitą pasakojimą, kuris nukelia į dešimtmečiu ankstesnius laikus: „Lietuviai paleido tokį gandą, kad dar 1920 m. prancūzai atplaukė iš Klaipėdos laivais, kai šie Klaipėdos kraštą administravo. Laivai buvo gražūs, su burėmis, sustojo prie kapinių, kuriose paslėptas lobis. Išsikasė kažką, sunešė dėžėmis ir išplaukė.“ Giedrė dar pasakojo, kad kariuomenė tų paieškų metu kalno prieigas saugojo net 4 km spinduliu, o kasinėjimuose dirbę darbuotojai vėliau apie archeologinę misiją kalbėti nebuvo linkę. Keistai pasibaigusi operacija iki šiol paliko daugybę neatsakytų klausimų. T iesa, 2001 metų balandžio 1 dieną buvo išspausdintas juokelis dėl kurio G. Skipitienei iki šiol kliūva įtarimų dėl neva pasisavinto lobio. Mat vienas uostamiesčio dienraštis tądien pranešė, kad miške prie Rambyno kalno, Pagėgių savivaldybės teritorijoje, 1,5 m gylyje lobių ieškotojai rado didelę geležimi apkaustytą dėžę su aukso ir sidabro taurėmis, pinigais, auksiniu Maskvos herbu, brangenybių vėriniais. Skrynioje taip pat esą buvo Rusijos stačiatikių patriarcho mitra. Lobio vertę kažkodėl turėjo nustatyti Mokesčių inspekcijos ekspertai. Šią žinią nedelsdama išplatino rimta naujienų agentūra, o vėliau – kitos žiniasklaidos priemonės. Nors prieš pusmetį informacija apie tą Napoleono lobį buvo pranešta balandžio 1-ąją, net didžiausi skeptikai puolė ją aptarinėti kaip tikrą. Žinia netrukus buvo paneigta, bet žmonės buvo linkę ir toliau ja tikėti. Dargi šią savaitę teko girdėti pasakojimų, kad lobis tada tikrai buvo iškastas, bet kažkodėl nutarta jį įslaptinti.

Taigi tąkart lobio nerasta. Tos lobio paieškos Bitėnų-Šilėnų kapinėse buvo sovietinio vandalizmo viršūnė: kareiviams išvažiavus liko kelių metrų gylio duobės, išvartyti paminklai, iškasinėti kapai. Girdėta, kad atskiri asmenys vėliau bandė jo ieškoti savarankiškai ir kitoje vietoje (prie Nemuno vingio netoli Sovetsko buvusio Rambyno tarybinio ūkio plotuose), bet irgi nesėkmingai... Darbuodavosi ir vadinamieji juodieji archeologai. Nelegalūs lobių ieškotojai ir vėliau kasinėjo šias kapines, žmonės vis pastebėdavę neaiškias svetimas mašinas... Bet lobio mįslė liko neįminta...

Trakų pilys
Glozelio požemis
Merkinės bažnyčia
Aukštadvario piliakalnis
Kuršiai vikingų epochoje
Balta rožė raudonam fone
Krikščionybės įvedimas Lietuvoje
A.Duginas. Noomachija: proto karai
Paslaptingasis Lopaičių piliakalnis
Ar tai tik pamėklė – auksas jūrų dugne?
Nuo kada Lietuvoje geriama arbata ir kava?
Titanikas: psichofizikinis aspektas
Knygų spausdinimas Lietuvoje
Stačiatikybė: Po Bresto unijos
Lietuvos metrikos tyrinėjimai
Bažnyčia už laiko gniaužtų
„Lobių salos“ netikslumai
Langų stiklas Lietuvoje
Apie Rygos įkūrimą
Palaidoti medžiai
Vilnius po senovei
10 keistų radinių
Vartiklis