Aleksandras Didysis ir Atlantida

Spėjama Atlantidą buvus įvairiose vietose - prie Kretos, Karibų jūroje ar Antarktidoje. Siūlome kronikos ištrauką apie makedoniečių karžygio Aleksandro Didžiojo apsilankymą Atlantidoje, kuri buvo Raudonojoje jūroje.

Taip pat skaitykite
Aleksandras Didysis ir amazonių karalienė

Vykdamas į Lidiją ir dalį jos prijungdamas prie Makedonijos imperijos, jis atėjo iki Arabijos kalnų, į kuriuos įžengus milžiniškos skruzdėlės puolė jo fosatą. Jo fosata pasitraukė, nes nerado priemonių prieš jas. Jis nusprendė išžudyti skruzdėles, nes jos tebepuolė jo pajėgas.

Jis paliepė prie urvų, iš kurių lįsdavo tos skruzdėlės, sukrauti didelius laužus. Ugnis ir dūmai žudė bandančias išlįsti skruzdėles. Kai kurios išsiveržė ir Aleksandro fosata veikė kaip hakerių komanda - kapodama joms kojas tol, kol jos parkrisdavo, o tada pribaigdavo. Po ilgos kautynių su skruzdėlėmis dienos , jis nusprendė pakeisti žygio kryptį, nes prarado daug karių.

Pasukęs atgal iš rytų pusės priėjo Negyvąją jūrą. Jis žygiavo palei ją ir sustojo Babberda, kur rado gėlo vandens ežerą maitinamą daugelio šaltinių. Jis sutiko pigmėjus ir nusprendė apsistoti ir jiems pastatyti tvirtovę bei išmokyti šlovinti Sabato Dievą.

Nuo ten žygiavo 2 dienas ir rado milžinus, užpuolusius jų fosatą (karius) ir rijusių savo aukas. Dar toliau rado ženklą, privertusį jį apstulbti.

Kiek akys užmato laukas buvo nusėtas baltais žmonių kaulais, o lauko viduryje buvo aukso stela, perspėjanti, kad pasuktų čia, nes toliau laukia mirtis:
"Aš karalius Sonshoxos, Egipto ir Persijos karalius ir valdovas, atėjau į šią užleistą vietą nuniokotą milžinų".

Aleksandras nuspendė, kad tai buvo jo sutikti milžinai. Jis nusprendė paklusti perspėjimui ir pasuko į vakarinį Negyvosios jūros krantą. Jis pasiekė lygumą su pikio vaisiais ir nusprendė pailsėti. Vieta pavadinta Šeplando žemumomis.

Toje miškuotoje lygumoje jis rado dvi aukso stelas. Viena turėjo Heraklio vardą, o kita – princesės Severis. Žinutė ant jų bylojo, kad
"Mes atėjome į šią vietą iš naujo pradėti gyvenimą. Tada mus užpuolė milžinai ir išžudė žmones. Mes palikome Makedoniją ir radome dykynę, dėl mūsų nuodėmingo būdo. Kas ras šias stelas, tai bus viskas, kas liko iš Makedonijos žmonių, nes sudeginome laivus, kad niekada negrįžtume".

Palikęs tą vietą ir keliaudamas į pietus rado oazę Baberdera, kur Mozė trenkė į uolą lazda. Jis ten pailsėjo ir po 10 dienų pasiekė vandenį. Tai buvo Raudonoji jūra (Sueco įlanka).

Aleksandras pailsėjo ant jūros kranto, o naktį iš vandens išlindo milžiniškos priešistorinės būtybės ir puolė jo fosata. Jis liepė užkurti didelius laužus, kad tos būtybės pasitrauktų nuo stovyklos.

Rytą atėjo kareivis ir pranešė apie salą, esančią toliau nuo kranto. Jis nusprendė ją ištirti paėmęs kelis fosata ir Ptolomėjų. Jį sutiko žmonės ir palydėjo pas savo karalių. Jų drabužiai tebuvo medžio lapai.

Jis tarė: Aleksandrai, mes tavęs ilgai laukėme.

Atlantidos mokslininkai pasakė Aleksandrui, kad tai, ką mato saloje, tėra Heraklio žmonių likučiai. Jie nuo milžinų pasislėpė saloje. Mes esame filosofai ir garbiname Sabatą, kuris išgelbėju mus.

Jis sakė Aleksandrui – pasakyk, ko atėjai, mes neturime duoklės, tik žinias. Duosime jums vedlius, kurie parodys kelią į dvi setitų salas, kurie pasakys apie tavo ateitį ir mirtį.

Pailsėjęs jis paėmė vedlius ir pasuko prie setitų salų (graikiškai Makapoe).

Pastabos

  1. Tai teksto kopija iš Callisthenes iš Olynthos rankraščio. Jis buvo Aleksandro sūnėnas ir istorikas, lydėjęs Aleksandrą jo žygio metu. Arba paties Ptolomy, arba Trogas. Keistas pasakojimas apie Heraklį ir Severis, palikusius Makedoniją ir sudeginusius laivus, kad niekada negrįžtų į savo nuodėmingą šalį. Bet graikai vėl paniro į nuodėmes ir Dievas pasiuntė milžinus, kad juos išžudytų.
  2. Senieji vardai Gath ir Lackys yra Hesy stela. Ir Sevis stela tikriausiai pavadinta dėl egzistavusių stelų. Senuosiuose žemėlapiuose iš tikro buvo Heraklio stulpai.
  3. Vėliau Aleksandras sakė Aristoteliui radęs tik filosofus ir jokių graikų dievų ar šventovių, apie kurias minėjo Platonas.
  4. Kadaise nuo Negyvosios jūros iki Aquaba įlankos buvo milžiniška įduba, greičiausiai užlieta vandens – tad Sinajaus pusiasalis buvo iš visų pusių apsuptas vandens – didelis žemynas minėtas Egipto žynio.
 
 
 
 
 
Alexander Grat
Persian Gulf
 
Chariot
Falanga
 
Alexander great

Senovės istorikai
Aleksandras Didysis ir amazonių karalienė
Juodieji dievai
Atlantidos skiltis
Pasaulio sukūrimo skiltis
Paslaptinga Peru Kogi gentis
Pirmykštės idilės ieškotojas
Ar seniai kalbama lietuviškai?
Apie Aleksandrijos biblioteką
Istorikas Al-Masudi
Senoji Indijos istorija
Saharos įsisavinimas
Globalusis lietuvių tinklas
NSO.LT svetainė