Ginkimės! Kompiuteriai puola! Vartiklis: žaidimai

Paskutinė gegužės mėnesio mačo partija truko vos daugiau nei valandą ir šachmatų čempionas Garis Kasparovas, pakliuvęs į kompiuterio paspęstus spąstus, „pakėlė rankas“ (daugiau apie tai >>>>>). „Deep Blue“ komanda, vadovaujama Chung-Jen Tan, rugpjūčio pradžioje gavo prestižinį Edwardo Fredkino 1980-ais įsteigtą 100 tūkst. dolerių prizą ir skirtą pirmai šachmatų programai, kuri nugalės pasaulio čempioną. Šiais metais (po beveik 40 metų, pradedant garsiuoju Klaudo Šenonu, pastangų) čempiono karūna krito!

Per tuos metus pirmavo daug programų, kurias netrukus nurungdavo galingesnė ir greitesnė technika: Kaissa, Mac Hack, Chess 4.6, Belle, Cray Blitz, Hitech ir Deep Thought (apie visa jas kada nors parašys „Vartiklis"). Ir pagaliau viską užbaigė "Deep Blue" - sodriai mėlynasis.

Kompiuteriai žaidžia ne tik šachmatais - tai ir šaškės („Chinook“ programa, 1994-ais nugalėjusi Marioną Tinsly, iš esmės, yra šaškių pasaulio čempionas), Go, bridžas, Otelo ir „Scrable“ - kryžiažodis, žodžių loto. Prieš 10 m. jų pasiekimai buvo nežymūs, o dabar daugelyje žaidimų jie jau dominuoja.

Net ir kompiuterių vaikystėje žaidimai buvo programuojami ne vien tik laisvalaikio praleidimui. Tai buvo programavimo įgūdžių parodymas, kompiuterių testavimas, įvairių metodų patikrinimas didelių DB valdyme ar sprendimo suradimui tarp daugelio pasirinkimų. Aišku, paprasti žaidimai, kuriuose lengva perrinkti visus variantus, greitai buvo „išspręsti“. Kompiuteriams jie jau „neįdomūs“. Šachmatai ar šaškės, iš principo, irgi išsprendžiami, - galutinei pergalei tereikia tik dar truputį kompiuterinių pajėgumų ir šiek tiek pastangų. Kas išdrįs priešintis „grubiai jėgai“?

O kokį kitą žmonijos bastioną puls šie bejausmiai robotai? Juk jie žaidžia kitokį žaidimą nei žmonės, kitokius šachmatus. Bet tai tik įrodo, kad tuos pačius tikslus (laimėti partiją) galima pasiekti skirtingais būdais.

Ir pagaliau, laiks nuo laiko meskite akį į "Vartiklį, kuriame nors ir retai, bet visuomet rasite šio to "šviežesnio" (jame yra ir lietuviška šaškių programa). Popierinė "Vartiklio" Nr.2 versija pradėjo naują skyrelį su kompiuterinių žaidimų apžvalga.

Didysis žaidimas

Virš žaidimo lentos, sužymėtos juodais ir baltais langeliais, palinko demiurgai Mazukta ir Šambambukli.
- Kol kas pirmauju, - priminė Mazukta.
- Aha, - linktelėjo Šambambukli, - prisimenu. Juk pagalvoti leistina?
- Kiek tik nori, - kilniai leido Mazukta. – Laikrodis taigi tiksi.

Šambambukli, prikandęs lūpą, nagrinėjo poziciją lentoje. Jaunas vyriškis, nuo kurio priklausė žaidimo rezultatas, jau kilstelėjo koją, kas žengtų kitą žingsnį. Po ta koja demiurgas Mazukta paslaugiai kyštelėjo banano žievę. Ilgalaikė žaidybinė patirtis sufleravo Šambambukli, kad žmogus būtinai paslys, grius į balą, šiurkščiai nusikeiks ir šiaip bus labai nepatenkintas. O tai reiškia, kad su didele tikimybe, žengs į juodą langelį.
- Na, ką darysi? – paklausė Mazukta.

Šambambukli atsargiai kažką primetė ant pirštų, paskaičiuodamas variantus. Patenkintas atsiduso ir vos vos pareguliavo šviesoforą, kad prie perėjos stovinti mergina užtruktų dar dvi sekundes:
- Paeita! – Šambambukli spustelėjo laikrodžio perjungiklį, ir žmogus žengė.

Žinoma, paslydo ant banano žievės ir, žinoma, griuvo,... tačiau nusikeikti jam kažkaip nepavyko. Greta stovėjusi mergina atsisuko ir jam ištiesė ranką. Ir vietoje jau besisukusių ant liežuvio žodžių, jis išspaudė „dėkui“ ir kreivai nusišypsojo. O kitą žingsnį jie jau žengė drauge, nes buvo pakeliui.
- Jis baltame laukelyje, - ištarė Šambambukli. – Taškas mano naudai.
- Nieko tokio, - paniuro Mazukta. – Tuoj ištaisysim.

Jis timptelėjo už uodegos jo viršininkės šunį, tasai, nesusigaudęs, grybštelėjo šeimininkei į blauzdą, - ir kai vyriškis atėjo į darbą, sužvėrėjusi viršininkė užvertė jį darbais, prie viso to dar aprėkė ir grubiai nustūmė į juodą langelį.
- Tavo ėjimas, - šyptelėjo Mazukta ir pervedė laikrodį.

Šambambukli ilgai nemąstęs į naujienų portalą įkėlė straipsnį apie dramblį nusipirkusį ūkininką. Vyriškis akies krašteliu jį perskaitė ir kiek pralinksmėjo. Iš juodo langelio jis, tiesa, neišėjo, tačiau priartėjo prie pat jo krašto.
- Nieko tokio, - suniurzgėjo Mazukta ir perstumdė kelias figūrėles kitoje lentos pusėje. Tame tat naujienų portale atsirado pranešimas apie lėktuvo nukritimą ant miesto, kuriame gyveno vyriškio draugai. Ir susirūpinimas nuginė jį į patį langelio centrą.

Žinoma, nė vienas iš draugų nežuvo – pagal žaidimo taisykles abiem demiurgams buvo griežčiausiai uždrausta liesti ne tik vienintelę reikšmingą figūrą, bet ir visas kitas gretimuose langeliuose. Aukų skaičius katastrofos metu buvo tikrai įspūdingas – tačiau visi žuvusieji tebuvo paprastomis kertamomis figūromis dideliame žaidime. Tačiau žmogus to nežinojo ir tikrai jaudinosi.
- Aš pirmauju, - savimi patenkintas pareiškė Mazukta.

Šambambukli pasiraitojo rankoves. Kažkur įvyko nedidelis žemės drebėjimas, nuo lentynos nukrito telefonų knyga ir atsivertė ties reikiamu numeriu, garsus aktorius perskaitė pavardę ir prisiminė draugą iš mokyklos laikų, paskambino kitu numeriu ir pasakė, kad rado reikiamą tipažą – ir vakarop kiek apdujusį vyriškį atvilko bandomajam filmavimui. Bandymo jis, tiesa, nepraėjo, tačiau susipažino su tokia o-jo-joi artiste... ir kitus tris žingsnius užtikrintai nužingsniavo baltais laukeliais.

Mazukta sugriežė dantimis ir susprogdino elektros pastotę. Ligoninėje dingo elektra ir vyriškio teta mirė operacijos metu. Kadangi žaidėjas veikė ne tiesiogiai, tai toks ėjimas yra leistinas. Šambambukli surengė ugnikalnio išsiveržimą. Mazukta sukėlė karą. Šambambukli sugadino kanalizaciją ir užtvėrė greitkelį. Mazukta suklastojo loterijos rezultatus.

Vyriškis, nieko nežinodamas ir nesuprasdamas, blaškėsi iš juodo langelio į baltą ir atgal, dalindamas limėtus taškus tai vienam, tai kitam demiurgui.

- Stop! – nutraukė žaidimą Mazukta ir nagu pastukseno į laikrodį. – Tau nukrito vėliavėlė.
- Ach, iš tikro, - atsiduso Šambambukli, jau pasirengęs sukelti miško gaisrą, ir atitraukė ranką, - Kas laimėjo?
- Lygiosios, - pareiškė Mazukta, dukart perskaičiavęs rezultatą. – Tau pasisekė.
- Vadinasi, tu tebepirmauji.
- Vėl iš sprigtų? – atsiduso Šambambukli ir pasitrynė kaktą. – Na gerai, varom dar kartelį.

Mazukta pirštu parodė į nedidelę figūrėlę lentos viduryje:
- Šita tiks?
- Tebūnie.
- Tu pradėk.

Šambambukli įdėmiai įsižiūrėjo į vienintelę reikšmingą figūrą. Akimirkai susimąstė, mestelėjo ant kelio nedidelę blizgančią monetą ir paleido laikrodį.